Visgi, po porą valandų trukusių pokalbių LRT žurnalistai tikino, jog, kaip ir pirmojo susitikimo metu, į klausimus dėl inicijuoto patikrinimo nebuvo atsakyta. Tuo metu M. Jurkynas tvirtina negalįs pateikti visų paaiškinimų, mat LRT tarybos posėdžiai uždari.

„Pagal įstatymą numatytas (LRT tarybos posėdžių – ELTA) uždarumas neleidžia argumentuoti ir pasakyti, kas buvo kalbama posėdyje“, – po susitikimo su keliasdešimt LRT žurnalistų sakė M. Jurkynas.

„Klausimų (žurnalistams – ELTA) išlieka dėl juridikos, dėl įstatymo, kuris reguliuoja posėdžių uždarumą. Jeigu tas posėdis būtų buvęs atviras, aš manau, kad tų klausimų būtų mažiau arba tiesiog žurnalistai galėtų susipažinti su ta medžiaga. Bet, kaip sako senovės romėnai, dura lex, sed lex – griežtas įstatymas, bet jo reikia laikytis“, – dėstė LRT tarybos pirmininkas.

Pagal įstatymą numatytas uždarumas neleidžia argumentuoti ir pasakyti, kas buvo kalbama posėdyje.

Žurnalistai prašo paviešinti informaciją apie sprendimą pradėti auditą

Savo ruožtu susitikime su M. Jurkynu dalyvavę LRT žurnalistai teigė, jog atsakymų į rūpimus klausimus gauti nepavyko. LRT žurnalisto, laidų vedėjo Deivido Jursevičiaus teigimu, situaciją būtų galima aiškiau įvertinti tik tuo atveju, jei visi su pradėtu auditu susiję duomenys būtų paviešinti.

„Kol kas išlieka daugiau klausimų negu atsakymų. Vieną bendrą liniją išsigryninome, kad viskas būtų daug paprasčiau, jeigu būtų viskas vieša: tiek protokolai vieši, tiek tai, kas suformulavo politinio neutralumo auditą, kodėl jis atsirado taip aukštai darbotvarkėje, kas bus konkrečiai tiriama, kokia metodologija bus taikoma“, – žurnalistams po susitikimo su naujuoju tarybos pirmininku sakė D. Jursevičius.

„Jeigu mums pavyks susitarti, kad bent jau to audito rezultatai būtų vieši ir kad mes žinotume viską nuo A iki Z, tai tuomet gal bus mums daugiau aiškumo“, – pridūrė jis.

Pastebėjo, kad išsiskyrė LRT tarybos pirmininko ir auditorės pozicijos

Panašios pozicijos laikėsi ir LRT Etikos komisijos pirmininkė Aistė Valiauskaitė. Vis dėlto, anot jos, abejonių dėl šio audito kelia ir išsiskiriantys tarybos pirmininko bei patikrinimą vykdančios auditorės pasakojimai.

„Mindaugas Jurkynas minėjo, kad nori siekti daugiau viešumo, tai tas tikrai yra labai sveikintina, ir jeigu to išties bus siekiama, tai tuo labai džiaugsimės. Labai norėtume, kad protokolas posėdžio, kuriame buvo nutarta pradėti auditą, būtų paviešintas, kad mes matytume tuos argumentus“, – žurnalistams sakė A. Valiauskaitė.

„Klausimų mums vis tiek kyla labai daug, nes kai kurie dalykai, kuriuos sako tarybos pirmininkas ir kuriuos mums sakė auditorė, kuri vykdo šį auditą, yra visiškai skirtingi“, – pridūrė ji.

Etikos komisijos pirmininkės teigimu, neaišku, kas iš tikrųjų sudarė audito tikslus bei priėmė svarbiausius su patikrinimu susijusius sprendimus.

„Auditorė dalyvavo praėjusiame susitikime, kai mes buvome susitikę su trimis tarybos nariais. (...) Auditorė anąkart sakė, kad tai yra tarybos sprendimas, jai tiesiog pavesta atlikti auditą ir iškelti audito tikslai, ir tada jau ji sprendė dėl metodikos. Dabar tarybos pirmininkas iš esmės sakė, kad dėl visko sprendžia pati auditorė, kad jokių tikslų, apie kuriuos mes žinojome kaip iškeltus tarybos, taryba nekėlė. Tai čia yra šiek tiek tokie nesutapimai“, – kalbėjo A. Valiauskaitė, pažymėdama, jog iki audito rezultatų trečiasis žurnalistų ir tarybos atstovų susitikimas kol kas nebeplanuojamas.

„Dabar jau trečio susitikimo tokio kol kas neplanuojame. Kol kas kito susitikimo neorganizuojame, laukiame rezultatų visko, ką tarybos pirmininkas pasakė dėl viešumo ir laukiam paties audito rezultatų pristatymo“, – teigė visuomeninio transliuotojo Etikos komisijos pirmininkė.

M. Jurkynas tikisi, kad auditas bus baigtas dar pavasarį

Po susitikimo su visuomeninio transliuotojo žurnalistais, M. Jurkynas tikino pabrėžęs, jog gruodį inicijuotas politinio neutralumo auditas vertins viso LRT, o ne pavienių žurnalistų veikimą. Jis patikino – LRT taryba neketina ir nesiekia kištis į redakcinę politiką, varžyti žurnalistų nepriklausomumą.

„Kadangi LRT įstatymo 3 punkte yra numatytas vienas iš LRT misijos aspektų – politinis neutralumas – ir LRT taryba gruodžio mėnesį patvirtino audito ir vidaus rizikų valdymo komitete patvirtintą planą, kur tarp visų auditų buvo ir politinio neutralumo auditas. Ne žurnalistų politinio neutralumo, bet LRT politinio neutralumo auditas“, – aiškino jis.

„Vidaus audito tarnyba turi funkcinę autonomiją ir visišką laisvę, kaip tai daryti, kaip susikurti metodiką, kokius šaltinius naudoti. Ir iš esmės prasidėjęs procesas tęsiasi. Kol LRT taryba ar komitete, ar pačiame tarybos posėdyje negavo informacijos iš Vidaus audito tarnybos, iš auditorės, tol mes negalime komentuoti, nes auditorė turi būti nepriklausoma ir nepaveiki bet kokiai išorinei informacijai, kritikai“, – dėstė LRT tarybos pirmininkas.

„Tik pateikę rezultatus mes matysime, ar jie atliepia suformuotą užduotį – atitiktį LRT įstatyme numatytą politinio neutralumo funkciją“, – pridūrė jis.

Klausiamas, kada galima tikėtis pradėto audito išvadų, M. Jurkynas užsiminė besiviliantis, jog analizė pasieks LRT tarybą dar balandžio mėnesį.

„Viliuosi, kad balandžio mėnesio tarybos posėdyje (bus pristatyti rezultatai – ELTA), bet tai gali nusikelti ir į gegužę – priklausomai nuo to, kokio pobūdžio metodika ir kokio mąsto informacinius šaltinius ji turi apdoroti. Ir ar tam pasitelkiami išoriniai ekspertai, ar tai daroma grynai vidaus audito tarnybos resursais“, – pasakojo LRT tarybos pirmininkas.

ELTA primena, kad vasarį paaiškėjo, jog LRT taryba pradėjo auditą, kuriuo norima patikrinti, kaip visuomeninio transliuotojo kanaluose dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme.

Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kreipėsi į visuomeninio transliuotojo tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas.

Visgi, teigta, kad šiame susitikime dalyvavo tik dalis LRT tarybos narių, neparėmusių audito iniciatyvos – tarp jų ir vėliau apie atsistatydinimą pranešęs tuometis tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Dėl šios priežasties žurnalistai nurodė, jog diskusija buvo nekonstruktyvi, daug klausimų liko neatsakyta, ir paprašė surengti dar vieną susitikimą.

Dėl pastarojo audito kritišką poziciją išsakė ir kitos žurnalistų asociacijos, taip pat ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, šis patikrinimas yra perteklinis ir gali vesti prie žurnalistų savicenzūros.

Savo ruožtu Prezidentūra nurodė, kad audito išvados bei rekomendacijos bus naudingos visuomeninio transliuotojo veiklai. Taip pat šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas antradienį stebėjosi, kodėl „LRT staiga pradėjo bijoti savo tarybos“.