„Tas punktas pasirodė tarsi bandoma išplauti prezidento atsakomybę už tą veiksmą, perkelti žiniasklaidai, bandant suformuoti, kad žiniasklaida dabar turi redaguoti prezidento žodžius ir spręsti, ar prezidentas pasakė paslaptį, ar ne. Tai man pasirodė truputį keista“, – Eltai teigė M. Maldeikis.

Kaip skelbta anksčiau, minėtuose pasisakymuose G. Nausėda užsiminė, kad konkursuose į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje dalyvavo Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Netrukus po to Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška suabejojo, ar šalies vadovas galimai neatskleidė tarnybos paslapties.

Dėl šio klausimo į komisiją kreipęsis M. Maldeikis tikina, kad atsakomybė už savo žodžius turėtų kristi pačiam prezidentui, o ne žurnalistams.

„Tarsi ant žurnalistų yra perkeliama atsakomybė sužinoti, kas yra valstybės paslaptis ir tokių klausimų neuždavinėti prezidentui, nes jis negali atsakyti už savo veiksmus. Iš šito sprendimo galima suprasti, kad už savo žodžius jis iki galo negali atsakyti, kalti žurnalistai“, – kalbėjo M. Maldeikis.

„Mūsų valstybėje prezidentas yra atsakingas už savo žodžius. Jeigu jis pasakė vieną ar kitą skrajojančią frazę, ar atskleidžia kažkokią informaciją, tai yra jo atsakomybė. O ne žiniasklaidos, kuri tuos žodžius ištransliavo“, – pridūrė jis.

VSD: komisija persiuntė kreipimąsi kompetentingoms institucijoms

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) tikina, kad į ŽEIT nuspręsta kreiptis kaip į kompetentingą instituciją.

„Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuomone, Seimo nario Mato Maldeikio kreipimesi gali būti pateikta informacija apie galimą asmens duomenų apsaugos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijai nėra priskirta nagrinėti tokio pobūdžio klausimų, priimtas sprendimas persiųsti kreipimąsi kompetentingoms institucijoms“, – Eltai siųstame atsakyme teigė VSD.

Tarsi ant žurnalistų yra perkeliama atsakomybė sužinoti, kas yra valstybės paslaptis ir tokių klausimų neuždavinėti prezidentui, nes jis negali atsakyti už savo veiksmus.

ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas Gitanas Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot G. Nausėdos, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.

Dėl šio prezidento sprendimo konservatorius Matas Maldeikis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (PAKK), prašant įvertinti, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybinės paslapties. Reaguojant į šį kreipimąsi, VSD pavedė URM atlikti vidinį patikrinimą.

Savo ruožtu URM kovo pabaigoje baigė tyrimą dėl paviešintų ambasadorių pavardžių. Pranešama, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija buvo nutekinta iš ministerijos ar jos darbuotojų gretų.