– Kuo svarbūs kovo mėnesio rinkimai?

– Pirma priežastis – jau seniai nebuvo rinkimų. Antra – savivaldos rinkimai svarbūs apskritai visoms pagrindinėms politinėms jėgoms, partijoms, nes kalbama apie arčiausiai žemės esančios infrastruktūros sukonstravimą – politinės piramidės pagrindą, kurį kiekviena partija stengiasi sumūryti. Trečia – šie rinkimai bus pirmieji dideliame rinkimų cikle. Atsinaujins iš esmės visas politinis elitas, įskaitant patį aukščiausią. Po šių rinkimų bus prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Šie savivaldos rinkimai yra pirmoji integrali šių rinkimų ciklo fazė, dėl to jie yra labai svarbūs kai kurioms politinėms jėgoms. Kai kurioms – tai išliko klausimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar politinės partijos jaudinasi dėl šių rinkimų?

– Žinoma. Jei jaudulio viešojoje erdvėje nematome, nereiškia, kad nėra. Seime, kur daugiausia verda partinio politinio gyvenimo, jie gyvena jau rinkimų nuotaikomis, jų ritmu ir jau kalba apie Seimo rinkimus, nors jie dar atrodo toli. Partijos į tai žiūri kaip į rinkimų ciklą. Aišku, yra savivaldos rinkimų specifika, nebūtinai ji persidengia ir koreliuoja su nacionaliniais rinkimais, nacionalinės politikos pagrindinėmis tendencijomis, tačiau jos persidengia.

Politikai stebi ir nenori pirmi apsireikšti prieš konkurentus, nori laikyti juos nežinioje.

– Ar jau pakankamai žinoma apie kandidatų merų asmenybes, kad galėtume diskutuoti?

– Kiek matome dabar, faktiškai ji prasidėjo su naujo politinio sezono rudens ir žiemos Seimo sesijos pirmuoju posėdžiu. Kartu prasidėjo ir savivaldos rinkimai, visos partijos koncentruojasi ir koncentruosis į merų ir tarybų rinkimus vietose, vyksta jau pirmieji didieji parengimo darbai, visi kurpia ir sudaro sąrašus, kelia kandidatus. Kol kas apie merus tik žinome, kad jų nėra pakankamai.

– Kodėl politikai, kurie užima dabar postus, vengia pasisakyti, ar kandidatuos? Kodėl Lietuvoje taip vangu?

– Taip būna ir Seimo rinkimuose. Politikai stebi ir nenori pirmi apsireikšti prieš konkurentus, nori laikyti juos nežinioje. Taip pat nori nežinioje laikyti žiniasklaidą, nes bijo, kad konkurentai pradės aktyviai juos atakuoti. Manau, tai ydinga mūsų demokratijai, kai politikai paskutinę sekundę iššoka kaip pilypai iš kanapių. Tai bendra mūsų sistemos yda, kad partijos neturi kandidatų, ilgai ieško, vyksta vidiniai procesai.

– Ar tai lyderystės problema?

– Taip. Lyderių neturi, nes jų neaugina. Nėra nustatyta normali partijų infrastruktūra ir kraujotaka naujų partinių kadrų augimui. Kurie iš partinės struktūros eitų į nacionalinę politiką.

– Ką bus įdomiausia stebėti?

– Vilnių ir Kauną. Vilniuje matome Artūrą Zuoką ir visus kitus. Konservatoriai iškėlė savo kandidatą, bet visi suprantame, kad jis kandidatas iš bėdos ir beveidė figūra. Kaune konservatoriai iškėlė operos solistą Vytautą Juozapaitį, kuris irgi yra kandidatas iš bėdos ir darys savo asmeninę reklamą prieš Seimo rinkimus, o favoritas – Visvaldas Matijošaitis. Įdomiausia bus, kaip nacionaliniu mastu per visas savivaldybes pasirodys pagrindinės politinės jėgos, pagal tai bus galima daryti tam tikras rezervuotas prognozes. Įdomu, kaip bus su nepartinėmis jėgomis – visuomeniniais rinkimų komitetais, kurie praėjusius savivaldos rinkimus laimėjo, žiūrint nacionalinius rezultatus.