„Saugumo situacija, žinoma, kad pakito dėl karo Ukrainoje ir tai nereiškia, kad ji pagerėjo. Bet mūsų saugumas dabartinėmis sąlygomis sustiprėjo, kaip paradoksalu bebūtų. Nes sąjungininkų pajėgumai išaugo ženkliai – aš skaičiuočiau dabar, kad pusantro karto“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė A. Anušauskas.

Ministras pažymi, kad susitarimai dėl papildomo sąjungininkių pajėgumų dislokavimo arba priskyrimo Lietuvos gynybai taip pat pasiekti.

Bet mūsų saugumas dabartinėmis sąlygomis sustiprėjo, kaip paradoksalu bebūtų. Nes sąjungininkų pajėgumai išaugo ženkliai.

„NATO įvertino Rusiją kaip grėsmę, kai anksčiau buvo partnerystės santykiai netgi paskelbti. Taip kad pokyčiai yra radikalūs, dideli ir šioje vietoje Lietuvos saugumas yra stipresnis negu anksčiau“, – taip pat atkreipė dėmesį ministras.

A. Anušauskas akcentuoja, kad rugsėjo mėnesį Lietuvą turėtų pasiekti ir pirmieji Vokietijos brigados kariai.

„Jie jau yra pasižiūrėję, įsivertinę, kur įsikurs, ir rugsėjo mėnesio pirmomis dienomis atvyks, tai tų karių bus iki 50 , greičiausiai prisijungs ir mums skirta brigada, jos dalis prie mokymų Lietuvos teritorijoje. Nors mes stacionarios infrastruktūros dar neturime, tačiau turime laikiną infrastruktūrą. Kita vertus, kariams, pagal jų poreikį atvykstantiems tik kartais, nereikia ir laikinos infrastruktūros, kartais paprašo leidimo įsikurti lauko sąlygomis, svarbu, kad būtų elektra ir visa kita“, – sakė ministras.

„Taip kad tas galimybes irgi turime ir vokiečių karių Lietuvoje daugės. Šiuo metu užsienio pajėgumai, kurie yra Lietuvoje, turiu omenyje, mūsų NATO partnerių sąjungininkų, siekia kažkur 2,5 tūkst.“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.