„Kai yra ratas (dalyvaujančių šalių – BNS) išplečiamas (...), nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Mes tą aiškiai perdavėme. Bendravau su savo kolegomis Šiaurės šalyse, todėl galiu patikinti, kad ir iš jų ta žinia buvo perduota lygiai taip pat“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mums labai svarbu, kad Europa būtų prie bendro stalo, (...) dabar matoma Europos pastanga formuoti tą stalą ir darbotvarkę, kas susiję su būsimomis su taikos derybomis“, – teigė jis.

Baltijos šalių paklibinimas – Europos saugumo pabaiga

Pasak ministro, priežastys Baltijos šalims dalyvauti tokiuose susitikimuose – aiškios.

„Pirma, ką Baltijos šalys ir Lietuva daro dėl Ukrainos, mūsų tiek santykinė, tiek absoliučia prasme teikiama parama yra didelė, tiek, ką mes darome dėl savo gynybos“, – sakė K. Budrys.

„Galų gale, mes esame pafrontės valstybė ir visos pasekmės, vieno ar kito susitarimo dėl Ukrainos, bus tiesiogiai jaučiamos Lietuvoje, dėl to mes turime būti. (...) Mes puikiai suprantame, kad Baltijos šalių paklibinimas yra pabaiga Europos saugumo ir tai yra pabaiga Europos geopolitiškumo, tai daug kam pabaiga“, – teigė ministras.

Taip jis kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.

Susitikime dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, Turkijos, NATO ir Europos Sąjungos lyderiai.

Galų gale, mes esame pafrontės valstybė ir visos pasekmės, vieno ar kito susitarimo dėl Ukrainos, bus tiesiogiai jaučiamos Lietuvoje, dėl to mes turime būti.

Prieš jį JK premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) su Baltijos šalių vadovais pasikalbėjo nuotoliu.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė savaitgalį sakė, jog K. Starmeris atsiprašė Baltijos šalių dėl nepakvietimo į Londoną.

Tai nėra pirmas kartas, kuomet Baltijos valstybės nėra kviečiamos į susitikimą panašiomis temomis. Vasario viduryje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sukvietė dalį Europos lyderių kalbėtis Ukrainos ir Europos saugumo klausimais.

Tuomet Šiaurės ir Baltijos šalims atstovavo Danija, o po kelių dienų E. Macronas sušaukė antrąjį viršūnių susitikimą, kuriame nuotoliu dalyvavo ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

„Tas modelis mus tenkino, jeigu sakome, kad negali būti milžiniška konferencija, turi būti mažesnis ratas valstybių, tai tai yra atsakymas“, – sakė K. Budrys.

Ministras neatsakė, ar Lietuva sulaukė paaiškinimo, kodėl nebuvo pakviesta į susitikimą Londone.

„Mums svarbiausia patikinimas, kad ateityje to bus išvengta“, – teigė jis.

„Reikia ant stalo dėti dalykus“

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) penktadienį po JAV ir Ukrainos prezidentų ginčo Vašingtone paragino skubiai surengti Jungtinių Valstijų, Europos ir jų sąjungininkų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos.

K. Budrys sako, kad tokiam susitikimui reikia pasiruošti.

„Pas pasiūlymas yra geras, jis buvo vienas pirmųjų, kuris visų įvykių fone priminė apie reikšmę transatlantinio ryšio, kad su JAV privaloma dirbti, žinome, kad Italijos premjerė turi neblogą ryšį su JAV administracija“, – kalbėjo ministras.

„Poreikis (susitikimo – BNS) yra visiškai natūralus ir sveikintinas, tiktai Europa turi pasidaryti namų darbus, nes toks susitkimas negali būti pokalbių šou, nugludintų frazių pakartojimas, reikia ant stalo dėti dalykus“, – teigė jis.

Anksčiau BNS skelbė, kad penktadienį atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), kurie kaltino V. Zelenskį nedėkingumu Jungtinėms Valstijoms.

Dėl to anksčiau nei planuota šalių lyderiai baigė derybas, atšaukė bendrą spaudos konferenciją, o V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų.

Kilus ginčui, šalių lyderiai nepasirašė ir susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.

Po susitikimo išplatintame pareiškime D. Trumpas teigė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.

Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, kad jo šaliai reikia „teisingos ir ilgalaikės taikos“.