„Žinome Vokietijos, sakyčiau, šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią. Tai dabar, remiantis NATO dokumentais aš manau, ir Vokietijos politinei vadovybei bus galima viduje aiškiai, nedviprasmiškai komunikuoti, kam reikalinga brigada“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.
Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje iki maždaug 2027-ųjų būtų dislokuota visa apimtimi, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą. A. Anušauskas priminė, kad Lietuva tam ketina investuoti skirti 0,5 mlrd. eurų.
„Taip, suma išties didelė, bet investuoti vis tiek reikia. Nes arba mes norime laikino buvimo, arba mes norime, kad ir rotaciniu pagrindu, nuolatinio buvimo. Tai nėra paprastas dalykas, juolab, kad Vokietija tą brigadą dar turi sukurti“, – aiškino ministras.
Jis taip pat patvirtino, kad JAV greta jau skirto rotacinio bataliono Lietuvai dislokuos dar vieną, kuriame bus apie 500 karių. Kartu ministras pabrėžė, jog kylant grėsmėms NATO, būtina įvertinti visus Aljanso pajėgumus regione – Baltijos šalyse, Lenkijoje, taip pat ir tai, kokias galimybes sukurs būsimos NATO narės Švedija ir Suomija.
Arba mes norime laikino buvimo, arba mes norime, kad ir rotaciniu pagrindu, nuolatinio buvimo.
A. Anušausko teigimu, labai svarbus ir karinio mobilumo stiprinimas, kuriam Europos Sąjunga (ES) yra išskyrusi 1,5 mlrd. eurų – Lietuvai numatyti 73 mln. eurų.
„Mes tą galimybę išnaudosime savo keliams, tiltams, aplinkkeliams – tas planas yra sudarytas ir jau yra įgyvendinamas“, – kalbėjo ministras.
Kartu jis ragino nepasiduoti Maskvos propagandai, jog reaguodama į JAV karinių pajėgumų Europoje stiprinimą, Kremlius imsis „kompensacinių priemonių“, pabrėždamas, kad pastaruosius du dešimtmečius Rusija nuosekliai didino kariuomenės skaičių, ypač Kaliningrado srityje ir teritorijose šalia Latvijos, Estijos, Suomijos.
„Jokių naujienų nenumatoma – ką jie vykdė pastaruosius du dešimtmečius, tą jie vykdys ir toliau. Tik, tiesą sakant, tik Ukrainos faktorius juos gana stipriai apriboja, nes nuostoliai yra patirti gana ženklūs, ir tos galimybės, kurias turėjo iki karo, Rusija šiuo metu jų kol kas neturi ir jas dar, matyt, galvos atkurti. Tad palikime tą (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino demagogiją jiems patiems virškinti“, – akcentavo A. Anušauskas.
NATO viršūnių susitikime Madride valstybių lyderiai trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas, taip pat patvirtintoje NATO strateginėje koncepcijoje įvardijo Rusiją kaip grėsmę blokui.
A. Anušauskas sako, kad pastarasis konstatavimas yra „vienas iš esminių NATO priimtuose dokumentuose“, kadangi tuo remsis ir visi kiti Aljanso sprendimai.
Kalbėdamas apie Baltarusiją, ministras pabrėžė, kad ji ir toliau įvardijama kaip Rusijos satelitė, bet jos galimybės tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje ar grėsmė NATO nėra reali.
„Žinoma, (Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras) Lukašenka stengiasi laviruoti, bet, kita vertus, jo laviravimo galimybes numato jo paties karinės galimybės. Baltarusija nėra stiprioji pusė, kuri savarankiškai imtųsi kokių nors agresyvių karinių veiksmų be Rusijos paramos ir tiesioginio dalyvavimo“, – sakė jis.
„Bet kadangi pačioje Baltarusijoje (Rusijos kariuomenės – BNS) sumažėjo – ji neišėjo, bet jos tiesiog ženkliai sumažėjo, tai ji dabar pajėgi vykdyti tik kokią nors retorinę, Putinui palankią dezinformacinę kampaniją prieš Ukrainą, bet kol kas ne daugiau“, – tvirtino A. Anušauskas.
NATO lyderiai trečiadienį sutarė dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių bei rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.
