„Visko gali būti, vertiname situaciją, palaikome ryšį ir su Sakartvelo vyriausybe, kalbamės, kaip jie vertina saugumo padėtį, taip pat – su Kazachstanu. Neatmesčiau galimybės, kad užsidarius toms valstybėms, kitaip tariant, visiškai izoliavus Rusijos žemės sieną, pamatytume didesnį judėjimą ir link Europos Sąjungos sienos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, kol kas to nėra, nes Baltijos šalys ir Lenkija laiku sugriežtino Rusijos piliečių, turinčių Šengeno vizas, įleidimą.
Nuo rugsėjo 19 dienos į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai: diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai. Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
„Ta informacija juos pasiekė, todėl mes matome praktiškai 60 proc. kritimą kirsti sieną, tai reiškia, kad 60 proc. žmonių pasirinko prie Lietuvos sienos išvis neatvažiuoti, žinodami, nes čia jų laukia papildomos individualios Šengeno taisykles atitinkančios patikros, po kurių didelė tikimybė yra į ES teritoriją nepatekti“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, jeigu į Lietuvą norėtų atvykti nuo mobilizacijos bėgantys lietuvių kilmės Kaliningrado rusai, jie prieš tai turėtų kreiptis su prašymu atkurti Lietuvos pilietybę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad dėl nacionalinio saugumo sumetimų negalima įsileisti visų norinčiųjų.
„Pabrėšiu nacionalinio saugumo užtikrinimo interesą. Turbūt visi esame suinteresuoti, kad būtume tvirti šiuo klausimu, ir čia reikia kelti klausimą, ar esame pajėgūs užtikrinti patikrą, ar tie žmonės, Rusijos Federacijos piliečiai, nekeltų tam tikrų lojalumo dilemų“, – sakė jis.
„Skaičiuojama, kad jų yra apie 30 tūkst. Kaliningrado srityje. Kai mūsų saugumo tarnybos pasakys, kad jos pajėgios užtikrinti patikrą ir duos garantiją, jog iš tų 30 tūkst. nebus Rusijai lojalių žmonių, kai čia prasidės kokie nors veiksmai, kai pakvies „rusiškasis pasaulis“ ką nors veikti, jeigu tokią garantiją gaučiau, svarstyčiau tokį variantą. Kol tokių garantijų neturiu, negaliu rizikuoti visų mūsų nacionaliniu saugumu“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tie, kas turi Lietuvoje šeimos narių, gali atvykti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją dėl karo Ukrainoje Lietuvos sieną mėgino kirsti šeši Rusijos piliečiai, motyvuodami, kad bėga norėdami išvengti paėmimo į kariuomenę. Jie nebuvo įleisti.
Tuo pagrindu Lietuvoje nesulaukta nė vieno prieglobsčio prašymo.
Vidaus reikalų ministerija trečiadienį informavo, jog remiantis vien tuo, kad asmuo nenori vykti į Rusijos pradėtą karą, prieglobsčio Lietuvoje gauti negalima. Kilusiai grėsmei įrodyti nepakaks tik parodyti gautą šaukimą į karo tarnybą.
Prieglobsčio Lietuvoje suteikimo tvarkos apraše nurodoma, kad asmuo gali gauti prieglobstį, jeigu bus nustatyta, jog jis pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus taikai, žmoniškumui ar karo nusikaltimus.
V. Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją tūkstančiai rusų vyrų išvyko ir tebevyksta į šalis, kurios juos priima, – Sakartvelą, Kazachstaną, Mongoliją, Turkiją.
Antradienį Sakartvelo vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris pareiškė, kad nuo pastaruoju metu į šalį kasdien atvykstančių Rusijos piliečių skaičius pasiekė maždaug 10 tūkst. per parą.
