Ministras tikina, kad Lietuva liko nuosekli dėl Taivano: nesistengiu įtikti interneto šūkautojams

„Turėjome kryptį ir ta pačia kryptimi einame“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, sureaguodamas ir į viešojoje erdvėje spėjusius pasirodyti komentarus, esą Lietuva atsitraukia nuo ankstesnės politikos Kinijos bei Taivano atžvilgiu.

„Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams. Lietuva turi politiką, aiškią kryptį“, – akcentavo jis.

G. Landsbergis teigė, kad, priešingai nei sprendimas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo, oficialus atsakingų ministrų ar vadovų susitikimas su J. Wu gali prieštarauti vienos Kinijos politikai.

„Mes primygtinai teigėme, kad tai (Taivaniečių atstovybės atidarymas – ELTA) nėra diplomatinių santykių užmezgimas, tai nėra vienos Kinijos politikos atsisakymas. Tai tiesiog teisės suteikimas Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems. Kinijos Liaudies Respublika turi teisę pasirinkti, kaip jie vadina savo atstovybę. Taivanas turi teisę pasirinkti pavadinimą. Tokia yra principinė Lietuvos pozicija“, – sakė ministras.

Tačiau susitikimas su Taivano ministru, tęsė G. Landsbergis, su vienos Kinijos politika nelabai deri.

Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams. Lietuva turi politiką, aiškią kryptį.

„Atvykstantis svečias į Lietuvą nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius. Lygiai taip pat nėra iš valstybės, su kuria diplomatinius santykius turėtų mūsų artimiausi partneriai. Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu. Nematome dabar tam yra reikalas ar galimybės. Tokia yra mūsų partnerių pozicija ir tokia mūsų nuosekli pozicija“, – teigė G. Landsbergis, pridurdamas, kad su Taivano atstovais buvo susitikę kito rango Vyriausybės atstovai bei politikai.

„Tokių kontaktų yra buvę anksčiau. Jie yra vykę į Taivano salą, yra turėję susitikimų, kurie yra netraktuojami kaip diplomatinių santykių pastūmėjimas. Iš Kinijos nesame susilaukę indikacijų, kad tai būtų nepriimtina“, – apibendrino G. Landsbergis.

Seime – susitikimas su Taivano užsienio reikalų ministru

Klausimų dėl nuoseklumo susilaukė ir premjerė

Dėl Lietuvos užsienio politikos nuoseklumo klausimų kilo ir Seimo posėdžių salėje vykusios Vyriausybės valandos metu. Lietuvos valstiečių žaliųjų frakcijos narys Dainius Gaižauskas užduodamas klausimą premjerei Ingridai Šimonytei teiravosi, kokia yra valstybės politika Taivano klausimu.

„Prieš 2 dienas Seime lankėsi diplomatai, šventėme diplomatų dieną ir beveik visi pasisakė, kad mūsų užsienio politika Taivano atžvilgiu yra labai teisinga, labai gera. Liaupsių susilaukė ir Seimo pirmininkė“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Dabar išgirstame, kad mūsų užsienio reikalų ministras nesusitiks su Taivano ministru, motyvuodamas tuo, kad mes diplomatinių santykių neieškome. Tai kokia yra mūsų užsienio politika Kinijos su Taivano atžvilgiu, jums vadovaujant Vyriausybei?“, – klausė politikas.

„Nuosekli“, – lakoniškai į politiko klausimą atsakė premjerė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje viešės Taivano užsienio reikalų ministru Josephas Wu.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šiame straipsnyje:

Gabrielius Landsbergis

Josephas Wu

Taivano diplomatijos vadovas