„Kodėl nuo 2022 m. (praėjus trejiems metams – ELTA) mes dabar sprendžiame šiuos klausimus, kai aš 7 mėnesius esu šiose pareigose, yra puikus klausimas, norėčiau žinoti atsakymą“, – sakė D. Šakalienė.

„Kalbant apie tai, kad mes nesugebame numušti drono, tai kaip tik yra klausimas. Iki šiol tikrai turėjome labai aiškiai sutarti, kokią riziką mes prisiimame, naikindami objektus, kurie potencialiai nekelia grėsmės. Tai yra įvertinti grėsmės lygį iš to objekto ir jo naikinimo žalą, jeigu mes neturime susitvarkę (…) tos pačios civilinės oro erdvės valdymo. Tai mes staigiai pradėjome prieš porą mėnesių spręsti šitą klausimą ir jau po kelių savaičių turėsime rezultatą“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovė.

Pasak jos, šiuo metu yra vykdomi reikalingi pirkimai, ateityje planuojama įsigyti daugiau bepiločių orlaivių neutralizavimui reikalingos įrangos.

„Ką mes dabar darome, man jau esant šiose pareigose – mes vykdome akustinių radarų įsigijimą, spartiname ginkluotės įsigijimus, ir šitie procesai eina toliau“, – aiškino D. Šakalienė.

„Dėl neutralizavimo galimybių – elektroninės kovos priemonės, kaip žinote, keičiasi žaibiškai ir dronai keičiasi taip pat. Daugelio dronų, ypatingai tų, apie kuriuos mes kalbame (…), su antidroniniu šautuvu tu nenusodinsi, tai jau turbūt kalbame apie kitas priemones. Tai tie ginklai, kuriuos mes turime ir kurių įsigijimą spartiname, ir bus tos priemonės, kurias mes panaudosime“, – tikino ministrė.

Tuo metu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikina, jog šiuo metu Lietuvoje galiojanti tokių įsigijimų tvarka yra pritaikyta taikos meto sąlygoms, tad natūralu, jog procesai užtrunka.

„Tiktai praeitų metų vasarą apskritai buvo pradėta kalbėti apie oro gynybos stiprinimą. Tai tik metai laiko. Suprantate, kokie pas mus yra įsigijimo procesai – jie nepritaikyti taikos metui, todėl spekuliuoti, kad 2022 m. jau kažkas pradėjo vykti, o mes čia dar nieko nedarome, tai čia, žinot, tuos klausimus turbūt reikėtų kažkam kitam uždavinėt“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

Baltarusijai paskelbus apie numuštą droną, D. Šakalienė tikina: situacija ten yra kitokia

Antradienį Baltarusija paskelbė apie šalies teritorijoje užfiksuotą ir numuštą droną. Kaip skelbė režimo kontroliuojama žiniasklaida, bepilotis orlaivis buvo numuštas ir sudužo vienoje iš Minsko gatvių. Savo ruožtu ministrė D. Šakalienė, sulaukusi klausimų, kodėl nebuvo bandoma neutralizuoti į Lietuvą įskridusio bepiločio, tikina, jog šių atvejų lyginti nereikėtų.

Tai tikrai yra nei pirmas, nei paskutinis dronas, kurį jie sunaikino.

„Baltarusijos situacija yra kitokia negu Lietuvoje – niekas nesinervina, kas dar bus pažeista, oro erdvėje šaudant į kairę ir į dešinę. Tai tikrai yra nei pirmas, nei paskutinis dronas, kurį jie sunaikino. Tai vyksta periodiškai. Kiekiai yra kitokie negu pas mus“, – po antradienį vykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo ministrė.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas tikina, jog ir Baltarusija šiuo klausimu susiduria su tam tikrais iššūkiais. Generolo teigimu, dronas buvo numuštas tik prie Minsko, kai prieš tai jau buvo per šalį nuskridęs daugiau nei 300 km.

„O kodėl ties Minsku tik numušė? Jūs pasižiūrėkite, jis 300 km praskrido, numušė jį tik ties Minsku. Tai jokiu būdu ne pasiteisinimas, supraskite teisingai, tačiau jie irgi turi problemų“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Reaguojant į šią situaciją, nuspręsta antradienį Prezidentūroje surengti atsakingų institucijų vadovų susitikimą, kurio metu būtų aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Tuo metu antradienį buvo praneša, jog dar vienas dronas buvo užfiksuotas ir numuštas Baltarusijoje.