Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ diskutavo BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis (toliau – S. J.) ir „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistas Rimvydas Paleckis (toliau – R. P.)
– Baltarusija paleido 123 politinius kalinius. Mainais JAV nusprendė sušvelninti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kaip vertinate šį žmonių iškeitimą į trąšas?
– R. P.: Nepozityviai vertinti žmonių paleidimo iš kalėjimo būtų keista, bet būtų naivu galvoti, kad tai yra svarbiausia, nes, jei žmonės politikams būtų pirmoje vietoje, tai, turbūt, nebūtų karų. Karuose žūsta tie patys žmonės, dėl kurių politikai tiek daug lieja ašarų. Žmonės, ypač Vakarų pasaulyje, yra esminė vertybė. Rytuose viskas šiek tiek kitaip, bet ten naudojamasi faktu, kad Vakaruose žmonės yra vertinami. Čia dalyvauja begalė interesų.
Amerikiečiams labai svarbios Baltarusijos trąšos: dabar jie jas gauna per Rusiją, gauna brangiau, mes negauname jokių pajamų. Jeigu Seimo narys Vytautas Sinica teisus, tai mes perkame tas pačias baltarusiškas trąšas irgi per Rusiją, brangiau, užuot turėję pajamų iš tranzito. Manau, kad vienas iš amerikiečių tikslų, nors dalis mūsų politikų juos vadina naiviais – laikas parodys –, yra šiek tiek atplėšti Baltarusiją nuo Maskvos. Tai sena Lietuvos politika, kuri, galima sakyti, nepavyko po 2020-ųjų metų protestų.
Manau, kad vienas iš amerikiečių tikslų, nors dalis mūsų politikų juos vadina naiviais – laikas parodys – yra šiek tiek atplėšti Baltarusiją nuo Maskvos.
Amerikiečiai mums gali patikti arba nepatikti, bet jie, aišku, mėgina tą padaryti. Juk sakoma: jei nemėginsi, tikrai nieko neišeis. Jei mėginsi, nesvarbu, kaip tave kas vadins – prorusišku ar ne, bet pamėginęs jau gali sakyti, kad bent jau pamėginai.
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
R. Riabovo / BNS nuotr.
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
R. Riabovo / BNS nuotr.
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
R. Riabovo / BNS nuotr.
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
R. Riabovo / BNS nuotr.
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
Prie JAV ambasados – paleisti Baltarusijos politiniai kaliniai
– JAV prezidentui geriau gyvas pirkėjas, nei miręs priešas. Kaip vertinate Donaldo Trumpo pragmatizmą, ekonominį nacionalizmą? Kaip tai paveiks Lietuvą?
– S. J.: Visi žinome, kad jau metus spėliojame, kada ateis amerikiečiai pas mus ir pasakys: „Ar praleisite tas trąšas pro Klaipėdos uostą?“ Akivaizdu, kad Lietuvos užsienio politikai šiuo klausimu tikrai kils dilema. Tai – iš esmės strateginis rebusas, kurį išspręsti bus labai sunku.
Tiesa, turėkime omenyje vieną dalyką: Lietuva negali leisti tranzito, kol galioja Europos Sąjungos sankcijos. Kol jos galios, tiek galėsime atsimušinėti į šį klausimą. Sankcijų pratęsimas Baltarusijai yra numatytas pavasarį. Sulaukime šio laiko ir matysime, ar niekas nevetuos šių sankcijų. Įdomu, kaip šioje situacijoje elgsis patys amerikiečiai.
Jei jų sprendimas sušvelninti sankcijas buvo paremtas tik ekonomika – tam, kad amerikiečiai galėtų patys importuoti trąšas, nes jiems jų reikia, – tai Europa jiems nerūpi. Amerikiečiams netgi geriau, kad Europa nepirks baltarusiškų trąšų: jie patys jas galės nupirkti. Jei iš tiesų tai tik ekonomika, grėsmės neturėtume jausti.
Bet jei amerikiečių tikslas yra geopolitinis, t. y. siekis silpninti Rusiją, gilinant santykius su Baltarusija, tai visko gali būti. Gali būti, kad tos atskiros Europos Sąjungos šalys, labiau sutariančios su amerikiečiais, bus paragintos vetuoti būsimas sankcijas ir tai padarys. O Lietuvai gali tekti spręsti dilemą, ką daryti su baltarusiškomis trąšomis.
Vienu ar kitu atveju tai sprendimas, kuris nepraeis be kritikos. Jei ilgainiui Lietuva atnaujintų trąšų tranzitą, ji sulauktų kritikos iš vadinamųjų vertybininkų, kad išsižadama užsienio politikos ir kad Lietuva nesugeba savarankiškai jos vykdyti, nes neva daroma taip, kaip liepia amerikiečiai. Tuomet kiltų klausimas: kur čia mūsų suverenitetas ir galimybės patiems priimti sprendimus?
Kita vertus, jei ir toliau būsime principingi, galime susigadinti santykius su pagrindiniu savo saugumo garantu pasaulyje. Kaip bežiūrėsi, amerikiečiai vis dar yra pagrindinis saugumo garantas Lietuvai. Ant kortos pastatyti amerikiečių kariai Lietuvoje – gali kilti klausimas, ar jie netaps derybų objektu.
– V. Čerčilis sakydavo: „Kai situacija pasikeičia, aš pakeičiu savo poziciją, nuomonę“. Kaip nuomonės keitimą vertinate?
– R. P.: Istorikas Šarūnas Liekis pasakė tą patį – kad politikai negali nereaguoti į tikrovę. Tu gali ilgai gyventi tam tikroje iliuzijoje, bet pasaulis yra gerokai žiauresnis, negu vertybių turinys. Realiai dominuoja materialinės vertybės – tai reikia pripažinti. Visos kitos vertybės, apie kurias kalbama, dažnai tėra širma. Kuo greičiau tai pripažinsime, tuo, galimai, bus geriau: ir regionas bus saugesnis, ir Lietuva iš to turės naudos. Tai yra dvi linijos – jos skirtingos, ir laikas parodys, kuri iš jų teisinga.
– Antikos veikėjas Tukididas Peloponeso karo metu rašė apie tai, kad visi konfliktai ir karai kyla dėl trijų priežasčių: garbės, baimės ir interesų. Dėl ko vyksta šis karas dėl LRT pataisų?
– S. J.: Sunku pasakyti, kas slypi po visais užkulisiais. Dalis žiniasklaidos bendruomenės, tarp jų ir aš, laikomės požiūrio, kad LRT reikalinga esminė valdymo pertvarka, kuri įpareigotų LRT administraciją būti atskaitingai kontroliuojantiems organams dėl to, kaip vykdoma LRT misija, ir su tuo būtų susieti pagrindiniai jos veiklos rodikliai, finansavimas bei kaštų poreikis.
Dabartinė problema susijusi su tuo, kad politikai, skatindami tokią nekokybišką teisėkūrą ir siūlydami priimti pataisas skubos tvarka, per savaitę, neleidžia įvykti diskusijoms. Tai, žinoma, kelia įtarimus, kad gali būti siekiama užvaldyti LRT. Ar taip yra iš tikrųjų, mes nežinome.
Tačiau ar LRT užvaldyti yra taip lengva? Mūsų žiniasklaidos rinka gana didelė, pliuralistinė. Ar tikrai įmanoma užvaldyti LRT pakeitus generalinį direktorių?
Tačiau ar LRT užvaldyti yra taip lengva? Mūsų žiniasklaidos rinka gana didelė, pliuralistinė. Ar tikrai įmanoma užvaldyti LRT pakeitus generalinį direktorių?
– Pakeitus generalinį direktorių nepakeiti kitų organizacijoje dirbančių žmonių smegenų, jie vis dar turi savo vertybes, darbo stilių. Ką apie tai manote?
– R. P.: „Ar mes einame Lenkijos ir Vengrijos keliu? Man panašu, kad pradedame“, – teigia Eugenijus Gentvilas. Jis tai sakė 2018-aisiais. Tada Ramūnas Karbauskis kūrė LRT komisiją ir šiame kontekste dalis konservatorių, kurie dabar labai aktyviai gina laisvą žodį, balsavo už šią komisiją. Ir, jeigu gerai atsimenu, jei ne jų balsai, komisija nebūtų buvusi sukurta, nes dalis Gedimino Kirkilo socialdemokratų nepalaikė šios idėjos.
Tąkart artėjo generalinio direktoriaus kadencijos pabaiga, įvyko rinkimai, buvo išrinktas kitas generalinis direktorius. Sumažėjo žodžio laisvės? Iškilo kokios nors grėsmės? Pablogėjo LRT dirbančių žurnalistų darbo kokybė ir laisvė reikštis? Palikime šiuos klausimus atvirus. Mano manymu – ne.
Manau, kad didžiausia grėsmė žodžio laisvei yra tai, kas vyksta dabar. Kalbu apie tas dvi puses, kurios vis labiau radikalėja ir vis labiau nesusikalba. Ir tai yra grėsmė žodžio laisvei. O tai, kad kiekvienas Seimo narys ir Seimas turi teisę veikti taip, kaip veikia – teikti įstatymų pataisas ir keisti bet kurį įstatymą, – savaime nėra grėsmė.
Beje, tais pačiais 2018-aisiais ne kas kitas, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prašė skubos tvarkos. Tai yra visiškas deja vu: istorija kartojasi iš naujo. Tačiau jokių grėsmių žodžio laisvei nei tada, nei dabar, nei po to, kai keitėsi LRT generaliniai direktoriai, nekilo ir negali kilti.
– S. J.: Iš esmės Seimas nedaro nieko neteisėto, svarstydamas įstatymus. Seimo nariai turi teisę pateikti įstatymų pataisas. Įstatymus galima taisyti kaip tik nori – galima juos apversti aukštyn kojom, svarbu tik įtikinti politinę daugumą.
Didžiausią problemą šiuo atveju matau skuboje, nes skuba yra kokybiškos teisėkūros antonimas. Jeigu norime, kad diskusijos apie LRT būtų kokybiškos, tai Seimo nariai, taikydami tam įstatymui skubą ir priimdami jį per savaitę, tam nepadeda.
Kas dar nepadeda viešosioms diskusijoms, tai nepaisant to, kad gerbiu žurnalistų teisę protestuoti, matau riziką, kai žurnalistai nueina į aktyvizmą. Kaip tu po to gali, disponuodamas didžiule galia ir eteriu, sakyti, kad esi nešališkas šiuo klausimu? Kaip gali, pasikvietęs kalbėtis visas puses, klausytojams ar skaitytojams įrodyti, kad visiems užduodi vienodai kritiškus ar nekritiškus klausimus?
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)