„Kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aštresnės, turime perkelti mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Štai kodėl mes dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl naujos ES ir NATO deklaracijos. Mūsų tikslas – atnaujinti ir papildyti politinį įsipareigojimą stipriai ES ir NATO partnerystei“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

Taip ji kalbėjo po Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu.

NATO vadovas pareiškė, kad ši Minsko kurstoma migrantų krizė yra „ciniška ir nehumaniška“.

„NATO ir ES bendradarbiauja spręsdamos įvairius saugumo klausimus, taip pat ir kovodamos su hibridinėmis grėsmėmis. Tad šiandien aptarėme, kaip galėtume paspartinti savo partnerystę, įskaitant ir naują bendrą deklaraciją“, – teigė jis.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad šalys yra „stipresnės ir saugesnės“, kai veikia išvien.

Lietuva reaguoja „humaniškai ir tvirtai“

Lietuva, Lenkija ir Latvija pastaruosius kelerius mėnesius susiduria su neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžiu, Vakarų šalys dėl jo kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą.

U. von der Leyen teigė, jog ES solidarumas su Lietuva, Latvija ir Lenkija yra nekeliantis abejonių.

Pasak jos, A. Lukašenka savo veiksmais kelia grėsmę nekaltų žmonių gyvybėms, kuriuos prie sienos atviliojo „melagingais pažadais“.

A. Lukašenkai nepavyko pakirsti ES vienybės ir solidarumo. Mes visi kartu susiduriame su šia hibridine ataka.

„Lietuva į šią hibridinę ataką sureagavo humaniškai ir tvirtai. ES ir toliau yra drauge su jumis“, – teigė EK vadovė.

Pasak jos, tai iliustruoja tiek ES institucijų, tokių kaip „Frontex“, parama, tiek Bendrijos skirtos papildomos lėšos.

Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o šią savaitę pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti numatyta dar 200 mln. eurų.

„A. Lukašenkai nepavyko pakirsti ES vienybės ir solidarumo. Mes visi kartu susiduriame su šia hibridine ataka“, – dėstė U. von der Leyen.

Pasak jos, Minsko režimas, sukėlęs migrantų krizę, bando nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.

EK vadovė pridūrė, jog hibridinės atakos prieš ES pasireiškia ne tik migrantų antplūdžiu, bet ir dezinformacija, visuomenės skaldymu, kibernetiniais išpuoliais.

„Nepaaiškinama ir nepateisinama“ įtampa

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vilnius ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu, mat didžioji dalis migrantų į Baltarusiją atvyksta legaliai.

Mūsų parama partneriams nekelia grėsmės Rusijai, ji padeda apsiginti nuo agresijos.

Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia ne tik Minsko sukelta migrantų krizė, bet ir Rusijos karinių pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina.

„Susitikime taip pat aptarėme nepaaiškinamą ir nepateisinamą Rusijos karinių pajėgų stiprinimą prie Ukrainos sienos. Raginame Rusiją būti skaidrią, mažinti įtampą ir deeskaluoti situaciją“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis pridūrė, jog Aljansas išlieka budrus: „Esame pasirengę ginti visus sąjungininkus. Mes ir toliau teiksime savo partnerei Ukrainai politinę ir praktinę paramą.“

Maskva savo ruožtu Vakarų pareiškimus vadina „isterija“ ir atmeta kaltinimus, kad ji planuoja įsiveržti į Ukrainą, kurios vieną dalį – Krymo pusiasalį – jau aneksavo 2014 metais.

„Mūsų parama partneriams nekelia grėsmės Rusijai, ji padeda apsiginti nuo agresijos“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jis teigė, kad dialogas su Rusija yra įmanomas, jei tik pati Maskva su tuo sutinka.

„Aljansas pasiūlė surengti kitą NATO ir Rusijos tarybos posėdį daugiau nei prieš 18 mėnesių, šis pasiūlymas vis dar galioja. Kamuolys yra Rusijos pusėje“, – sakė NATO vadovas.