„Skaitmeninės rinkos neišvengiamai ta sritis, kur reikės įdirbio, tuo pačiu ir nemažai iššūkių laukia, tam tikros patirties turime, bet eiti su besivystančiu verslu ir pasauliu turime koja kojon, tai čia bus viena iš veiklos sričių ir veiklos procesų tobulinimas“, – interviu BNS sakė J. Ivanauskienė.

Pasak jos, artimiausiu metu taryba kartu su Latvijos kolegomis planuoja baigti elektroninių prekyviečių stebėseną – jos rezultatus tikimasi paskelbti jau netrukus. Be to, taryba tęsia tyrimą dėl vienos savivaldybės taikomos gydytojų skatinimo programos, tyrimą dėl konkurencijos ribojimų darbo rinkoje ir kitus.

Naujoji tarybos vadovė taip pat sieks skatinti konkurenciją energetikoje, siekiant žaliojo kurso tikslų.

J. Ivanauskienė teigė, kad geras jos darbo rezultatas būtų vartotojams svarbiose rinkose atlikti tyrimai, laiku sprendžiantys  konkurencijos problemas. Ji teigė norinti pasiekti, kad organizacija veiktų efektyviau, naudotų daugiau modernių vadybos metodų, o tai leistų greičiau spręsti klausimus ir su mažiau resursų nuveikti daugiau.

–  Konkurencijos taryboje dirbate daugiau nei 16 metų, o kaip jaučiatės naujose pareigose?

– Jaučiuosi gerai, yra privalumų, kai pažįsti organizaciją, žinai jos visus privalumus, kai kurias vietas, kurias galima tobulinti, tas, aišku, palengvina darbo pradžią. Bet tuo pačiu, kadangi esu išbandžiusi skirtingų pozicijų organizacijoje ir mačiusi tą darbą iš skirtingų kampų, tai manau, tas žvilgsnis bus tuo pačiu ir pakankamai šviežias, kuris leis ir vystyti toliau organizaciją ir judėti pirmyn.

– Su kokiomis idėjomis ateinate į šias pareigas?

– Kadangi toli gražu nesu naujokė, kartu su buvusiu vadovu Šarūnu Keserausku dirbau nemažai tiek prie strategijos formavimo, tiek prie svarbiausių tyrimų, jų krypčių, tai pasakyti, kad kardinaliai kažką planuočiau keisti, taip nėra, matyt, ir būtų keista. Nes ta kryptis ir strategija organizacijos yra teisingame kelyje, ją reikėtų tęsti.

Pagrindinis tikslas, kurį esame išsikėlę, per konkurencijos užtikrinimą suteikti kuo didesnę naudą vartotojams, jis išlieka.  Esminės kryptys, kur norėčiau sutelkti daugiausiai dėmesio, tai vartotojams svarbiausios rinkos, konkurencijos galimų problemų identifikavimas ir kiek įmanoma operatyvesnis sprendimas jose.

Skaitmeninės rinkos neišvengiamai ta sritis, kur reikės įdirbio, tuo pačiu ir nemažai iššūkių laukia, tam tikros patirties turime, bet eiti su besivystančiu verslu ir pasauliu turime koja kojon, tai čia bus viena iš veiklos sričių ir veiklos procesų tobulinimas. Yra erdvės šitoje vietoje, tam tikrų vadybinių instrumentų geresnis naudojimas. Ir, be abejo, koncentracijų kontrolės sritis neišvengiamai didelė mūsų darbo dalis, reikalaujanti didelio ekonomistų įsitraukimo, šita dalis irgi niekur nedingsta ir norint užtikrinti kokybiškus tyrimus, šitoje srityje taip pat reikia padirbėti.

Jolanta Ivanauskienė (P. Paleckio/BNS nuotr.)

– Užsiminėte apie skaitmenines rinkas. Kokių matote iššūkių šioje srityje? Iki šiol ji nebuvo labai analizuota.

– Negali sakyti, kad Konkurencijos taryba nėra susidūrusi, nes esame ir tyrimų atlikę net prieš gerą dešimtmetį. (...) Nuosekliai vystosi ta veiklos sritis, nes ten, kur versle kyla problemos, ten turime nagrinėti. Kadangi skaitmeninės rinkos dabar yra kasdienybė ir mes ten turime savo darbą atlikti. Iššūkių tuo pačiu yra nemažai.

Artimiausiu metu planuojame užbaigti elektroninių prekyviečių stebėseną, nes matant šito sektoriaus svarbą, vertiname, nagrinėjame, kur galėtų būti problemos ir pažinti geriau tas rinkas norime. Stebėsena yra pradėta kartu su Latvijos konkurencijos institucija praėjusiais metais ir tikiuosi, kad gana greitu metu šitos stebėsenos rezultatai bus.

Negali sakyti, kad čia bus visiškai naujovė institucijos veikloje, bet iššūkių yra nemažai. Viena dalis yra techniniai klausimai, susiję su mūsų tyrimų instrumentais, visa technine puse, kad ji būtų užtikrinama ir turėtume kokybiškus instrumentus dirbti. Bet kita dalis, kuri susijusi su kompetencijomis, su analitikos galimybės, čia reikėtų galvoti apie ne pavienius institucinius sprendimus, nes Konkurencijos taryba nėra itin didelė institucija, kuri galėtų pritraukti ir išlaikyti daug analitikų, reikalingų kompetencijų turinčių žmonių, čia yra didelis iššūkis ir reikia galvoti apie platesnį valstybinį požiūrį ir bendradarbiavimą tarp institucijų.

– Ar taryba turi pakankamai gebėjimų analizuoti skaitmenines rinkas, kaip jos veikia?

– Gebėjimai yra vystymo klausimas, veikiami kompetencijų. Tai yra nuolatinis vystymasis, nuolatinis mokymasis ir pasakyti, kad jų užtenka ir viską mokame, taip tikrai nėra. Bet jei žiūrėti plačiau, kokie iššūkiai laukia ir kiek gali tekti analizuoti ir duomenų, ir mechanizmų, kaip veikia skaitmeninės rinkos, būtų sudėtinga tikėtis, kad mes visus reikiamus ekspertus visada turėtume.

Reikėtų galvoti apie tam tikrus bendradarbiavimo sprendimus vien dėl efektyvesnio išteklių panaudojimo, nes jų nereikia galbūt kiekvieną dieną, bet kai imiesi tokių darbų, šitose srityse jau reikia tų kompetencijų pakankamai aukšto lygio. Kalbant apie efektyvumą, apie tai, kaip juos geriausiai panaudoti, galvočiau apie tam tikras bendradarbiavimo formas ir platesnį požiūrį, o ne vienos institucijos.

– Šiemet tarp tarybos prioritetų buvo įvardyti ir konkurencijos ribojimai darbo rinkoje, sveikatos sektorius, mažmeninė prekyba – ar sutinkate, kad šios kryptys yra pagrindinės, ar galbūt jūs prioritetus dėliotumėte kitaip?

– Kadangi tie prioritetai buvo suformuoti metų pradžioje ir yra tam tikri darbai suplanuoti, tai juos norėtųsi užbaigti. Sveikatos sektoriui turime skirti resursą ginti sprendimui teismuose, kuris buvo priimtas praėjusių metų pabaigoje dėl kompensuojamų vaistų antkainio.

Turime dar vieną tyrimą, susijusį su vienos iš savivaldybių taikoma gydytojų skatinimo programa, nagrinėjama, ar tai dera su konkurencijos teisės reikalavimais. Tie tyrimai bus tęsiami ir dėl darbo rinkoje esančių konkurencijos apribojimų, paėjusių metų pabaigoje buvo gana svarbus sprendimas priimtas, dabar planuojame daugiau paviešinti ir daugiau sklaidos ta tema suteikti, daugiau išaiškinant verslams, darbuotojams, kur gali kilti problemų ir konkurencijos ribojimų.

Metų pabaigoje paprastai dėliojamės strategiją ir strateginius sektorius, tai nėra mano vienos sprendimas, renkamės informaciją ir žiūrime, kur galėtume būti naudingiausi, bet bent jau įsivertinti savo galimybes prisidėti prie konkurencijos skatinimo energetikos, žaliojo kurso srityse, matyt apie tai pagalvosime ir pasivertinsime.

– Ar galite sukonkretinti?

– Tai, kas susiję su žaluoju kursu, atsinaujinančiais ištekliais, kas dabar labai aktualu besiformuojančiose rinkose įvairiausių pokyčių metu. Tai viena sričių, kur reikės įsivertinti, ar yra iš Konkurencijos skatinimo arba problemų pusės, ar yra prasmingų sričių, kur galėtume pasisakyti ir prisidėti prie konkurencijos skatinimo.

– Kalbate apie saulės, vėjo parkus?

– Labai išsiplėsti ir detalizuoti šiandien tikrai negalėčiau. Pasižiūrėsime, vertinsime kartu su kolegomis, kurios sritys. Tai yra iš principo identifikavimas konkrečių labai sričių, kur mūsų indėlis galėtų būti reikalingas, tai nėra stebėsena dėl stebėsenos.

–  Konkurencijos tarybos aktyvumas pastaraisiais metais matomas nagrinėjant koncentracijas, galimus kartelius, teikiant pastabas valdžios institucijoms. Viena iš sričių, kurią prižiūri Konkurencijos taryba – piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Tačiau paskutinis tarybos nutarimas šioje srityje buvo 2010 metais, nustačius „Orlen Lietuvos“ piktnaudžiavimą. Po to taryba arba nutraukia tyrimus, arba atsisako juos pradėti. Ar šiai sričiai skiriama pakankamai dėmesio?

– Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo ir jo svarbos. Stengiamės orientuotis į tai, kur galime tą rimtą pokytį, poveikį padaryti ir kur yra nauda vartotojams pakankamai rimta generuojama. Jei būtų tokių kausimų ir galimo piktnaudžiavimo atvejų, tikrai tokie tyrimai galimi.

Buvo vienas iš tyrimų, susijusių ir su skaitmeninėmis rinkomis, bet jis buvo nutrauktas, nenustačius pažeidimo, su nekilnojamojo turto skelbimų portalais ir jų paslaugomis. Nėra taip, kad Konkurencijos taryba šiai sričiai neskiria dėmesio, tiesiog mažoje, pakankamai atviroje ekonomikoje tokios bylos yra šiek tiek didelio masto, bylos yra retesnės arba mes tokių signalų, kur verta būtų skirti dėmesį ir išspręsti tikrai daugeliui aktualią problemą, paskutiniu metu tiesiog nenustatėme.

Reikia nepamiršti, kad Europos Komisija turi tam tikras kompetencijas, kas susiję su didžiaisiais žaidėjais, kurie veikia pasauliniu mastu, tai Komisija tokiomis bylomis užsiima. Net ir vietines kai kurias bylas, pavyzdžiui, susijusias su „Lietuvos geležinkeliais“, Europos Komisija pati atliko.

Viskas priklauso nuo situacijos, bet kol kas didžioji dalis mūsų resursų skiriama tinkamai išnagrinėti susijungimus, koncentracijas, nes čia labai akivaizdžiai gali susikurti rinkos galia, kuri vėliau lems neigiamas pasekmes vartotojams ir susitarimai, situacijų rimtų pasitaiko ir gerokai dažniau.

Bandymų, tų tyrimų yra buvę, tiesiog jie išsisprendžia įvairiais ir kitais būdais neretai, prisiimant įsipareigojimus. Tikrai nesakau, kad šitas instrumentas išsemtas, tiesiog mes visada įvertiname galimą naudą, kurią generuosime, ką išspręsime ir tą resursą, kurį reikės skirti tokiai bylai.

– Paminėjote draudžiamus susitarimus – pernai buvo paskelbta apie du tokius atvejus. Ar panašaus masto sprendimų galime tikėtis ir šiemet?

– Su didesnėmis bylomis čia nėra vien Konkurencijos tarybos specifika, bet yra tam tikras bangavimas ir cikliškumas, nes didesnę bylą surinkti informaciją, tinkamai įvertinti ją ir taip pat tinkamai užtikrinti šalių teisę į gynybą, tinkamą procesą, kas yra labai svarbu, tai užima nemažą dalį laiko, tie tyrimai užtrunka.

Cikliškumas yra būdingas daugeliui konkurencijos institucijų, kai po didesnio sprendimo reikia vėl tam tikro laiko palaukti. Didelių pažadų dalinti negaliu, bet yra suplanuotų tyrimų, kuriuos planuojame pabaigti šiais metais, jei tik nereikės perskirstyti resursų kažkokiems netikėtiems klausimams, tai tų sprendimų turėtų būti.

– Kalbant apie aktualijas, Konkurencijos taryba kovą pasisakė dėl planuojamo bankų solidarumo mokesčio, kad jis gali iškreipti konkurenciją. Ar dabartinis projekto variantas jus tenkina?

– Mes atkreipėme Finansų ministerijos dėmesį, kad įteisinus tuo metu siūlytą reguliavimą dvi ūkio subjektų grupės – laikinojo solidarumo įnašo nemokančios kredito įstaigos bei kitų sektorių įmonės, uždirbusios neįprastai didelį pelną, – galėtų gauti valstybės pagalbą, kurią būtina suderinti su Europos Komisija. Bet visgi esminė Konkurencijos tarybos pastaba buvo susijusi su tuo, kad papildomi mokesčiai būtų taikomi tik daliai to sektoriaus kredito įmonių, o į ją buvo atsižvelgta. Tas džiugina, kad į pastabas sureaguojama ir įvertinama rizika, apie kurią mes kalbame. Čia yra geras pavyzdys.

–  Taryba neretai pateikia pastabų dėl įvairių projektų tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tačiau ne į visas jas atsižvelgiama. Kaip tokiu atveju jūs reaguojate?

– Žiūrime paprastai, mūsų darbas yra kaip nepriklausomos ekspertinės institucijos pateikti savo įžvalgas sprendimų priėmėjams apie vieną iš mūsų konstitucinių vertybių ir jos apsaugą, konkurenciją, koks poveikis jai gali būti, ilgalaikės pasekmės. Tiesiog paskatinti sprendimų priėmėjus tai įvertinti kaip tam tikrą riziką, bet mes kaip institucija irgi suprantame, kad konkurencija nėra vienintelė vertybė ir balansuoti skirtingus interesus tenka sprendimus priimantiems asmenims. Jei balansas atliekamas tinkamai, atliekamas vertinimas, į tai atsižvelgiama, tai mūsų prižiūrima sritis nėra kažkuo ypatingesnė kaip kitos, su kurių interesais taip pat reikia derinti.

–  Ar jūsų manymu, tarybai pakanka galių atstovaujant konkurencijai ir vartotojui?

– Dėl teisės aktų projektų, čia yra sprendimų priėmimo procesas, mes nesame sprendimą priimantis. Pajėgumo įvertinti bent jau pagrindinius ir rimčiausius teisės aktų projektus, negalėčiau sakyti, kad neužtenka, tai vėlgi tam tikro proceso ir laiko reikia. Ko labiausiai norėtųsi, kad tai taptų integralia teisės aktų kūrimo dalimi, įsivertinimas tikro poveikio. Ką mes dažniausiai matome teisės aktų projektų aiškinamuosiuose raštuose, kad poveikis konkurencijai – nebus jo. Dabar gal tas po truputį pradeda keistis.

Dėl sprendimų priėmimo, kad visada turėtų būti mūsų nuomonei pritarta, kad ir kaip to norėčiau, manau, normalu, kad ne visada taip yra, nes tikrai gali būti kitų interesų, vertybių, kurios nusveria, dėl to nematau ypatingos problemos.

–  Vienas neseniai priimtas tarybos sprendimas – dėl Palangos baseino, kurio valdymą savivaldybė neteisėtai perdavė savo įmonei. Yra teigiančių, kad toks sprendimas palies visas savivaldybes, kurios pasistatė ir dar statosi baseinus, sporto arenas, koncertų sales. Ar planuojate tirti panašius atvejus kitose savivaldybėse?

– Vidaus sandoriai, savivaldybių sprendimai organizuojant tam tikras paslaugas gyventojams taip pat yra prioritetas, jis buvo išskirtas po praėjusiais metais Konstitucinio Teismo priimto sprendimo, kur tiesiog kaip Konkurencijos tarybos pozicija, ją išgryninti, per tam tikrus tyrimus konkrečiai pateikti. Šitas sprendimas buvo pirmasis atvejis po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriame mes tą poziciją išdėstėme. Ar tai reiškia, kad apimsime visus atvejus, susijusius su baseinais – tikrai ne.

Turime savo veikos prioritetus ir jei tai tam tikro tipo bylos, panašios situacijos, tai toks veikimo būdas yra išaiškinimas konkretaus atvejo, pateikiamos pozicijos, vėliau yra galimybė, jei yra suinteresuotų asmenų, pavyzdžiui, kitose savivaldybėse, būtų privatūs asmenys, kurie taip pat norėtų pasiūlyti panašias paslaugas, tai yra galimybė sprendimus ginčyti teismine tvarka.

– Bet šiuo atveju išskiriama viena savivaldybė, o dėl kitų, jei irgi būtų pažeidimas, tai nebevertinama.

– Tai prioritetų klausimas, visų galimų pažeidimų neturime pajėgumo ir nepretenduojame ištirti, tam yra galimybė spręsti tuos atvejus, kurie turi strateginę reikšmę, didelį poveikį, tam vertinimo galimybes ir turime.

Tai, kad atsisakome tirti tam tikrus pažeidimus dėl prioriteto, tai tiesiog reiškia resurso nukreipimą į svarbesnius tyrimus. (...) Be abejo, visada bus panaši situacija, vieną mes išnagrinėsime, ypač tais atvejais, kai svarbus teisinis aiškumas, mūsų kaip institucijos pozicija, gali tie atvejai būtų vienas ar keli, bet vėliau tikrai yra puikus instrumentas, ir suinteresuoti asmenys gali pasinaudoti civiline tvarka kreipdamiesi į teismą.

– Ar Konkurencijos tarybos pajėgumus, darbuotojų trūkumą matote kaip problemą?

– Žiūrint ir Europoje į konkurencijos institucijas, visos jos susiduria su tuo, kad situacijų, kreipimųsi kuriuos galima būtų nagrinėti yra ženkliai daugiau, nei kad yra žmonių, galinčių juos išnagrinėti. Normalu, kad negalime išnagrinėti visų skundų, kreipimųsi. Resurso norėtųsi turėti daugiau, tada gali daugiau padaryti, daugiau įvairesnių tyrimų, kurių dabar tenka atsisakyti. Yra sričių, kur negalime atsisakyti ir nedaryti, ta pati koncentracijų priežiūra.

Ar yra blogai, kad negalime išnagrinėti visko, matyt savaime tai nėra blogai. Nenorėčiau skųstis, paprasčiausias būdas yra pasakyti, kad visada trūksta žmonių, pinigų. Be abejo, tiek, kiek skiriama, tai parodo tam tikrą požiūrį, kiek valstybei ta sritis yra svarbi. Kartais tikrai su pavydu galima stebėti, kiek visko spėja aprėpti didesnių valstybių institucijos, bet tai vėlgi turbūt yra normalu.

– Ar esate užsibrėžusi kokį tikslą, kurį norėtumėte įgyvendinti per šešerių metų kadenciją?

– Norėtųsi, kad sugebėtume išlikti aktualūs, sutelkti resursą į tai, kas svarbiausia vartotojams, žmonėms. Ką sau keliu kaip tikslą, kad sugebėtume tai padaryti pasitobulinę tam tikras savo vadybines kompetencijas, instrumentus, kad tai nebūtų vien tik didesnio finansavimo galimybių kontekste, bet ir vidinio potencialo išnaudojimo kontekste.

Tikiuosi, kad kadencijos pabaigoje bus tų sprendimų, kur galima bus pasakyti, kad tai atnešė naudos ir buvo vertinga.

– Dėkoju už pokalbį.