Kitą savaitę naujai išrinktas Europos Parlamentas (EP) Strasbūre susirinks į pirmąją plenarinę sesiją. Pirmoji užduotis jo nariams – išrinkti savo pirmininką ir Europos Komisijos (EK) prezidentą, vėliau reikės patvirtinti komisarus. Tačiau paskirsčius postus teks grįžti prie bendrijos integracijos ir ekonomikos problemų.

Politologas Gediminas Vitkus prognozavo, kad pagrindiniu Europos lygmenyje vykdomos politikos klausimu išliks bendrijos integracija – daugiau ar mažiau jos reikia. Dėl to abi didžiosios EP frakcijos – Europos liaudies partija ir Europos socialistų partija – sutaria. Abi yra už didesnę integraciją. „Nors kitais, konkretesniais, klausimais jų požiūriai gali ir nesutapti“, – pastebėjo pašnekovas.

G. Vitkaus manymu, Lietuvai vienareikšmiškai naudingesnė labiau integruota Europa, nes esame maža ir atvira šalis, kuriai bendra rinka yra palankiausia. Jis skeptiškai atsiliepė apie Europos Sąjungos kritikus, ją lyginančius su Sovietų Sąjunga. „Juk turi būti platesnė sistema, gal geriau priklausyti Eurazijos Sąjungai?“ – klausė politologas.

Postų dalybos

G. Vitkus pastebėjo, kad pagrindiniai nesutarimai ir įtampos taškai greičiausiai atsiras ne dėl konkrečios politikos vykdymo, o kaip bus pasidalinti postai.

LRT.lt kalbintas naujas EP narys Petras Auštrevičius sutiko, kad dėl pagrindinių pozicijų gali kilti nesutarimų. Jie gali prasidėti jau per pirmąją plenarinę sesiją, kai bus renkamas parlamento pirmininkas.

„Nemanau, kad patvirtinti dviejų didžiausių frakcijų pasiūlyto Martino Schulzo kandidatūrą bus lengva. Iki šiol net trečdalis frakcijų narių nebalsuodavo už iškeltą kandidatą“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.

Jo kolega Antanas Guoga pastebėjo, kad nei socialistai, nei Liaudies partija neturi daugumos EP, todėl pastarosiomis dienomis partijos susitarė bendradarbiauti ir kartu lipdyti daugumą 2014–2019 metų kadencijoje. Abi partijos privalės ieškoti kompromisų beveik visais klausimais, nes kitaip surinkti daugumą ir priimti sprendimus be vieno iš blokų bus labai sudėtinga.

Tuo metu kitas EP naujokas Gabrielius Landsbergis dėmesį atkreipė į EK prezidento rinkimus. Jo manymu, būtent šis klausimas šiuo metu yra pagrindinė konkurencijos ašis tarp Europos dešiniųjų ir socialistų.

„Būsimasis Komisijos vadovas savo ruožtu užduos toną ir bendram komisarų darbui bei pagrindinių spręstinų klausimų pasirinkimui“, – dėstė TS-LKD narys.

Lig šiol realiausiu kandidatu tapti EK prezidentu laikomas buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude`as Junckeris, tačiau jo kandidatūrai nepritaria Didžioji Britanija.

Aršiai prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir kitų proeuropietiškų politikų palaikomą kandidatą pasisakantis britų premjeras Davidas Cameronas tvirtina, kad J. C. Junckeris yra netinkamas eiti šioms pareigomis, nes užkirs kelią, jo manymu, būtinoms ES reformoms.

Ekonominės godos

G. Vitkus sakė, kad pagrindiniu naujo EP iššūkiu išlieka žemyne susidariusios ekonominės problemos, ypač kontraversiškai vertinama taupymo politika. Tačiau jis taip pat pabrėžė, jog tai yra ir kiekvienos atskiros valstybės problema, ir finansų krizės pasekmė.

„Kai bendra valiuta (euras) veikia skirtingų šalių ekonomikose kalba turi eiti apie mokesčius – apie tai diskusija EP gali vykti“, – kalbėjo politologas.

Jo teigimu, Europos lygmenyje gali atsirasti tam tikra painiava, kurios nesupras rinkėjai, nes didžiosios frakcijos paprastai kalba turinčios skirtingus požiūrius šiuo klausimu, tačiau balsuojant principinis nesutarimas pasitaiko retai.

„Lig šiol ES kišimasis į tokių valstybių, kaip Graikija ar Ispanija, vidaus reikalus buvo būtinas, nes joms reikėjo susitvarkyti savo finansus. Netgi manau, kad kištasi buvo per mažai“, – teigė G. Vitkus.

Tai, kad po priverstinių priemonių šių šalių rinkėjai nusisuko nuo tradicinių partijų ir daugiau balsavo už radikalus, politologas vertina ne kaip ES problemą, bet kaip išrinktų nacionalinių vyriausybių nesusitvarkymą.

„Jos nesusitvarko, todėl ieško atpirkimo ožio, o ES tam puikiai tinka“, – sakė jis.

P. Auštrevičius prognozavo, kad EP daug dėmesio skirs nedarbo, ypač jaunimo, mažinimui bei naujo, konkurencingo ekonomikos modelio, kuris leis išeiti iš krizės, paieškoms.

Politikas sakė, kad artimiausiu metu EP matysime daug pasiūlymų, susijusių su taupymo ir atleidimo (ekonomikos skatinimo) takoskyra. Jis pats teigė, kad jau galima galvoti apie naują, protingą skatinimą, tačiau ir krizės metais priimtų sprendimų nekritikuoja.

„Lietuvoje reiktų kalbėti apie pensijų, nedarbo mažinimo klausimus, tačiau visus sprendimus gerai būtų derinti su ES. Kitoms valstybėms sprendimus reiktų priimti atsižvelgiant į jų specifiką“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

A. Guoga sakė, kad vienas didžiausių nesutarimų gali būti klausimas, ar krizėje atsidūrusios ES šalys ir toliau turėtų laikytis griežto taupymo režimo bei biudžeto drausmės. Taip pat nemažai diskusijų turėtų kilti dėl vertybinių partijų skirtumų. Naujos kadencijos EP yra nemažai dešiniųjų jėgų, tarp jų ir labai kraštutinių, atstovų, todėl neaišku, kaip bus sprendžiami migrantų, šeimos politikos klausimai.

G. Landsbergis dėstė, jog renkantis būdus, kaip geriau įveikti ekonomikos krizę ir skatinti ūkio augimą, išryškės ir pagrindiniai skirtumai tarp dešiniųjų ir kairiųjų jėgų.

„Dešinieji pasisako už taupymą, nereikalingų išlaidų mažinimą, biudžeto subalansavimą bei struktūrines reformas, o kairieji siūlo valstybės skolos sąskaita didinti valstybės išlaidas ir taip skatinti vartojimą bei ekonomikos augimą“, – aiškino konservatorius.

Jis taip pat tikino, kad nemažą skirtumą įžvelgti galima ir dėl požiūrio į ES santykius su Rusija – dešinieji laikosi griežtesnio požiūrio į Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje, pasisako už Europos energetinio saugumo ir nepriklausomybės didinimą, kai kairieji yra gerokai nuosaikesni ir siūlo santykius su Rusija plėtoti su ja ieškant daugiau dialogo ir per didesnės abipusės integracijos plėtojimą.

„Agresyvios Rusijos akivaizdoje ES ir jos raidos kryptis Lietuvai tampa ypač svarbi. Energetinės nepriklausomybės siekis labai aktualus Lietuvai, o tam būtina ir vieninga bei gerai koordinuota ES energetikos politika ir visos ES priklausomybės nuo importo iš Rusijos mažinimas.

Ekonomine prasme Lietuva ir kitos Baltijos šalys savo pavyzdžiu parodė, kad geriausias būdas įveikti ekonominę krizę buvo taupymas ir struktūrinės reformos, todėl paskutiniais metais mūsų regiono ekonomikos auga bene sparčiausiai ES. Todėl ir visos ES lygiu norint turėti sparčiai augančią euro zoną, reikia sekti dešiniųjų keliu, atitinkamai stengiantis protingai išnaudoti ir ateinančias dideles ES struktūrinės paramos lėšas“, – laiške LRT.lt rašė G. Landsbergis.

Jam pritaria ir A. Guoga, pabrėžęs, kad yra Europos liberalų ir demokratų frakcijos narys, kuri siekia ES šalių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. „Šis klausimas mums, liberalams, yra vienas iš kertinių, ir kovosiu už tai, kad kuo greičiau būtų priimti sprendimai, kurie padėtų Lietuvai išsilaisvinti iš „Gazprom“ gniaužtų“, – teigė liberalas.