Plačiau šia tema pakomentavo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
– Kaip jums atrodo, kokia yra pokalbio su Rusija atmosfera?
– Pirmiausia, reikia suprasti, kad Amerikos atstovai atvyko į Maskvą perduoti žinios apie tai, kas buvo sutarta Saudo Arabijoje. Susitarta iš esmės dėl 30 dienų paliaubų, o po to – dėl tolimesnių žingsnių. Per šias 30 dienų, žinoma, niekas nesėdės sudėjęs rankų – vyks intensyvus darbas ir bandymai pasiekti platesnius susitarimus. Tačiau manau, kad Rusija tikrai neskubės priimti jau pateiktų rezultatų. Jie greičiausiai šią iniciatyvą traktuoja kaip savotišką ultimatumą ir jiems primetamas sąlygas. Rusai nėra linkę greitai priimti kitų primestų taisyklių ar susitarimų. Šiuo metu Rusija nėra suinteresuota paliaubomis, nes, kaip teigiama, jos kariuomenė turi taktinį pranašumą fronte.
Artimiausiu metu iš Rusijos išgirsime daugybę ultimatyvių ir nepalankių pareiškimų.
– Matome, kad ir Vladimiras Putinas ten lankėsi. Akivaizdu, jog situacija jam, saugumo prasme, yra pasikeitusi.
– Taip, ir reikia suprasti dar vieną dalyką – tai, kas buvo sutarta Saudo Arabijoje, Rusijai gali atrodyti kaip nepakankamai griežti reikalavimai ar sąlygos Ukrainai. Iš esmės Rusija yra nusiteikusi versti derybas vykti Ukrainos sąskaita, praktiškai tik spaudžiant Ukrainą. Tačiau Saudo Arabijoje pasiekti susitarimai nesuteikia tokio įspūdžio, kad Ukraina privalo kažko atsisakyti ar kažką atiduoti. Todėl, manau, artimiausiu metu iš Rusijos išgirsime daugybę ultimatyvių ir nepalankių pareiškimų. Tikėtina, kad jie kurs įvairias papildomas sąlygas, kartos ankstesnius reikalavimus. Dėl šios priežasties gali nutikti taip, kad amerikiečiai išvyks iš Maskvos nepasiekę jokio realaus rezultato.
– Kaip manote, ar Rusija atvirai pareikš, kad jai nepriimtinos šios paliaubos ir JAV pasiūlymas, ar vis dėlto tiesiog vilkins procesą?
– Manau, kad vilkinimas yra viena iš jų derybinių taktikų. Kita vertus, Rusija greičiausiai kartos tas pačias papildomas sąlygas, kurias girdėjome anksčiau: o kur Ukrainos įsipareigojimas būti neutralia valstybe, o kur Ukrainos pasirengimas derėtis dėl teritorijų, kitaip sakant, net neliesti, nepradėti kalbų apie Krymą, apie Donbasą. Manau, kad Rusija pateiks tokias sąlygas, su kuriomis net ir amerikiečiai, kurie galbūt tikisi bent menkiausio kompromiso iš Rusijos pusės, nesutiks.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar, jūsų nuomone, įmanoma, kad Turkijos taikdariai ar NATO mandatu veikiantys Turkijos kariai dalyvautų Ukrainoje? Ką tai reikštų Europai?
– Po kelių susitikimų Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad šiuo metu net 15 valstybių rimtai svarsto galimybę tapti tarptautinių taikos palaikymo pajėgų dalimi. Turkijos dalyvavimas, be abejo, sustiprintų šias pajėgas – visų pirma, dėl jų karinių pajėgumų, antra, dėl to, kad Turkija yra NATO narė. Tačiau sutikime, kad Rusija nenori jokių rimtų tarptautinių pajėgų, kurios objektyviai raportuotų apie tai, kas vyksta – kas pradėjo apšaudymus, kokie kariniai veiksmai vykdomi. V. Putinas nėra suinteresuotas nei realiomis paliaubomis, nei NATO valstybių pajėgų dislokavimu Ukrainoje.
– Jūs šiuo metu esate Strasbūre. Kokios nuotaikos tarp Europos Parlamento narių, ypač tų, kurie nėra iš Rytų ar Šiaurės Europos? Ar jų požiūris į Rusijos keliamą grėsmę skiriasi?
– Šią savaitę priėmėme dvi svarbias rezoliucijas – dėl Europos ateities saugumo ir gynybos politikos bei dėl paramos Ukrainai. Jose aiškiai išdėstyta daugybė svarbių dalykų. Galiu pasakyti, kad nepaisant šalių skirtumų, pagrindinės politinės partijos – liberalai, centristai, konservatoriai, socialdemokratai, žalieji, taip pat konservatoriai ir reformistai – remia šiuos sprendimus. Tačiau vadinamieji patriotai, suverenistai ir kraštutinė kairė neremia šių iniciatyvų ir kiekviena iš šių politinių jėgų pateikia savus argumentus, kodėl jos negali to palaikyti. Deja, tarp šių skeptikų yra ir Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių ir tai labai apgailestautina.
