Taip jis rašė savo straipsnyje, kurį pirmadienį paskelbė vokiečių leidinys „FAZ“
„ES pagaliau turi laikytis vieningo požiūrio į saugumą, subalansuodama savo įsipareigojimus NATO, skatindama savo pramonės pajėgumus ir remdama valstybes nares, kurios yra labiausiai pažeidžiamos karinėms ir hibridinėms grėsmėms“, – teigė G. Nausėda.
„Turime priimti iššūkį, parodydami vienybę ir ambicijas, kurių reikia, norint užtikrinti Europos kaip pasaulinės veikėjos vietą. Laikas veikti dabar!“ – rašo prezidentas.
Anot jo, ES susiduria su iššūkiu žymiai padidinti savo karinį ir civilinį pasirengimą, nedelsiant sukurti stipresnę, atsparesnę ir tvarią gynybos pramonę.
„Kelias pirmyn yra pakankamai aiškus. Savo veiksmus turime grįsti pagrindiniais principais, tokiais kaip strateginis suderinamumas, tvirtos investicijos ir įtraukiantis bendradarbiavimas“, – dėstė prezidentas.
Didesnis finansavimas
Stiprinti Bendrijos saugumą G. Nausėda siūlo valstybėms narėms ryškiai padidinus finansavimą gynybai.
„Pirmiausia, kad pasiektume sėkmę, turime pakeisti nuolatinio nepakankamo finansavimo tendenciją, dėl kurios ES gynybos pramonės pajėgumai sumenko“, – teigė jis.
Anot prezidento, gynybos finansavimas, skiriant 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), turi valstybėms narėms tapti skiriamų lėšų saugumo sričiai „grindimis“.
G. Nausėda kalba, kad Lietuva pasirengusi rodyti pavyzdį, kuomet šiemet krašto apsaugai skirs 4 proc. BVP ir ketina pasiekti 6 proc. 2026–2030 metais.
Jis taip pat pažymi, kad Bendrija turėtų atlaidžiau žiūrėti į biudžeto deficitą, jei jis auga dėl sparčiau finansuojamos krašto apsaugos, ir nelaukti derybų dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos.
„Turime veikti dabar“, – teigė G. Nausėda.
Prezidento nuomone, Bendrija turėtų išplėsti saugumo finansavimo mechanizmus, įtraukiant Europos investicijų banko skolinimo politiką, ES gynybos obligacijas ir bendrą skolą.
Suderinamumas su NATO
Stiprindama savo gynybos pramonę, ES, anot G. Nausėdos, turi užtikrinti strateginį suderinamumą su NATO.
„Veikdami kaip vieninga jėga, esame stipresni ir geriau pasiruošę. Pastangų dubliavimas yra neproduktyvus“, – aiškino prezidentas.
Pasak jo, ES iniciatyvos gynybos srityje turi derėti su NATO strateginiais tikslais, vykdomais projektais ir Aljanso standartais.
G. Nausėda savo straipsnyje taip pat kalba apie glaudesnį ES bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada, Jungtine Karalyste, Ukrainos gynybos pramonės įtraukimą į Bendrijos iniciatyvas.
Šalies vadovas taip pat mini siekį „iki minimumo sumažinti“ valstybių narių pažeidžiamumą, stiprinant jų pasirengimą atgrasyti ir reaguoti į grėsmes.
„Šiandien ES pafrontės valstybės prisiima didelę įprasto ir hibridinio spaudimo naštą. Šis disbalansas kelia papildomų grėsmių kolektyviniam saugumui“, – rašė prezidentas.
„Kai kenčia vienas, kenčia visi“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos straipsnis pasirodė prezidentui viešint Briuselyje, kur neformaliame ES susitikime aptartas Bendrijos gynybos stiprinimas.
Bendrijos lyderiai susitinka darbą pradėjus į Baltuosius rūmus sugrįžusiam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).
Jam sakant, kad NATO valstybės turėtų skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, kai kurios Europos šalys yra užsiminusios, kad tai būtų ekonominė našta, bet Aljanso rytiniame sparne esančios valstybės, tarp jų Lietuva, tokį tikslą vadina būtinybe.
Naujausi komentarai