„Nebus jokio Trečiojo pasaulinio karo. Manau, tikrai pagrindinių konflikte ar jo verpetuose atsidūrusių valstybių pozicija tikrai nėra tokia, kad išprovokuotų Trečiąjį pasaulinį karą. Bet situacija nėra paprasta. Be jokios abejonės, mums reikės labai gerai padirbėti NATO viršūnių susitikime, kad iš Hagos susitikimo išeitume aukštai pakelta galva ir pasakytume – kaip jau, beje, esame darę ir praeityje, per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją – žiūrėkite, nepaisant niūrių pranašysčių, mes sustiprėjome. Ir tą tikrai įmanoma padaryti“, – penktadienį TV3 televizijai sakė G. Nausėda, pabrėždamas, jog tai tiesiogiai priklausys nuo to, kiek Europa morališkai ir finansiškai prisidės prie didesnio gynybos finansavimo.

Bet situacija nėra paprasta.

Į Baltuosius rūmus grįžęs Donaldas Trumpas pradėjo derybas dėl taikos trejus metus nuo karo kenčiančioje Ukrainoje. Pastaruoju metu neabejojama, kad jų metu Rusija gali grįžti prie 2021 m. keltų ultimatumų NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negalėtų priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Todėl D. Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu ir didelis dėmesys Rusijos lūkesčiams kelia nerimą Europos valstybėms.

JAV lyderis yra pareiškęs, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.

Tuo metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas trečiadienį pavadino diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas. Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.