„Čia yra ta vieta, kurią mes vadiname Suvalkų koridoriumi. Tai yra vieta, kurioje susikerta Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Ir šitoje vietoje iš tikrųjų mes ir ateityje vykdysime nemažai bendrų veiksmų su Lenkijos partneriais, kadangi toks yra mūsų prioritetas“, – ketvirtadienį susitikime sakė šalies vadovas.
Pasak jo, tai buvo pagrindinis argumentas, renkantis vietą naujam poligonui.
„Taip, gali būti ir kitų argumentų. Vienas iš tų argumentų buvo, kad čia yra nemažai valstybinės žemės, yra mažesnis poreikis paimti privačios nuosavybės iš privačių rankų. Tai taip pat buvo svarbus argumentas, tačiau jeigu reikėtų juos lyginti tarpusavyje, pirmas argumentas be jokios abejonės nusvertų“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, kad nors Lietuvoje yra devyni poligonai, iš jų platesnio masto pratyboms tinkami tėra du.
„Tai – Pabradė ir Rūdninkai. Kol kas Rūdninkai dar nebaigti. Pabradė yra skirta jau mano minėtiems Jungtinių Amerikos Valstijų batalionams, Rūdninkai yra skirti ateinančiai Vokietijos brigadai kartu su kariniu miesteliu, nes dalis karių ten ir gyvens“, – aiškino šalies vadovas.
„Kur bus mūsų nacionalinė kariuomenė, Lietuvos kariuomenė? Ir čia iškyla klausimas, kad mes tikrai neturime Lietuvoje tinkančio didesnio dydžio karinio vieneto pratyboms poligono“, – pridūrė jis.
Ragino stabdyti planus dėl poligono
G. Nausėda tikino, kad iš viso buvo svarstomi septyni variantai, iš kurių išsirinktas geriausiai atitinkantis gynybinius poreikius.
Prieš šalies vadovo įžanginį žodį pristatytas trumpas vaizdo įrašas apie gyvenimą Kapčiamiestyje, po jo – savo poziciją įgarsino asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ pirmininkas Tomas Ramanauskas.
Jis ragino stabdyti poligono kūrimo procesą, grąžinti procesą į pradinę padėtį, „siekiant išsamaus, racionalaus, konstruktyvaus naujo poligono poreikio pagrindimo, įskaitant bet neapsiribojant skaičiavimais ir dokumentais, o ne žodžiais“.
Pacifizmas yra labai gerai, kuomet mes gyvename kur nors Portugalijoje ir šalia nėra nedraugiškų valstybių.
„Mes ne prieš gynybą ir saugumą. Bet, kaip Dievas ir gamta lėmė, Kapčiamiesčio teritorija natūraliai yra gynybinė siena su savo miškais, ežerais, upėmis ir pelkėmis. Tad siekiant racionaliai ir logiškai išnaudoti šį natūralų gynybos barjerą, papildomai reikėtų fortifikuoti pasienį su Baltarusija antidroninėmis sistemomis, drakono dantimis, minomis ir kita, taip nedarant žalos gamtai ir žmonėmis“, – kalbėjo T. Ramanauskas.
Savo ruožtu G. Nausėda teigė, kad Seimas šį klausimą svarstys 2026-ųjų pavasario sesijoje ir visiems aspektams – ir aplinkosauginiams, ir kompensacijų mokėjimui, ir kitiems – bus skirtas deramas ir rimtas dėmesys.
„Kalbant apie klimato apsaugą, (...) mes turbūt truputį kartais šiek tiek skirtingai įsivaizduojam planus, kurie yra poligone numatyti. Šiandien mes kalbam apie tai, kad reikalingas tiktai minimalus miško kirtimas ten, kur tikrai neįmanoma išvengti to kirtimo“, – sakė G. Nausėda.
„Ir tai yra iš esmės tiktai šaudyklų teritorijos, kurios yra pakankamai nedidelės žvelgiant iš viso poligono dydžio, ir tie manevriniai takai, kurie reikalingi judėti sunkiajai technikai. Viskas“, – pridūrė jis.
„Pacifizmas gerai, kai gyveni Portugalijoje“
Šalies vadovas akcentavo, kad valstybė užtikrins tinkamas kompensacijas vietos gyventojams.
„Jokiu būdu šitų veiksmų pasekoje žmogus neturi jaustis apgautas ar kad valstybė pasinaudojo juo ir pamėgino kažką tai nusukti jo sąskaita. Atvirkščiai, valstybė turi būti dosnioji pusė“, – sakė G. Nausėda.
Įrengiant poligoną, valstybei žemę turės parduoti 13 sodybų savininkų, dar 77 galės, bet neprivalės tą padaryti.
„Pacifizmas yra labai gerai, kuomet mes gyvename kur nors Portugalijoje ir šalia nėra nedraugiškų valstybių. Tada galime būti pacifistais. Bet kai turi sieną su Baltarusija, kuri kiekvieną dieną vis kažką ten planuoja, kai turi bendrą sieną su Kaliningrado sritimi, irgi ne taip toli nuo čia, tada turi viską vertinti labai realiai ir jokiu būdu neužsidėti rožinių akinių“, – sakė šalies vadovas.
Kartu su G. Nausėda atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, ekonomikos ministras Edvinas Grikšas, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, prezidento patarėjai – Deividas Matulionis, Ramūnas Dilba, kariuomenės atstovai.
Susitikimo pradžioje gyventojai klausė apie galimybę toliau vystyti baidarių verslą, triukšmo lygį, gamtos apsaugą, kompensacijas už turimus žemės, miško sklypus, poligono ribas ateityje.
Dar prieš susitikimą prie Kapčiamiesčio bendruomenės namų buriavosi keliasdešimt žmonių, dalis jų skandavo „Poligonui ne!“.
„Po dviejų metų norėčiau atvažiuoti ir išgirsti, kurios jūsų baimės pasiteisino, o kurios iš tų baimių pasirodė esančios tiktai tam tikrų aplink esančių žmonių, kurie neturi nieko bendro su šituo kraštu ir kuriems dėl šito krašto ateities ne skauda, o paprasčiausias politikavimas“, – Kapčiamiesčio gyventojams kalbėjo G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, planuojamas poligonas apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Naujausi komentarai