„Yra daug galimų scenarijų, bet šiandien aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad jokio kariuomenės kaupimo prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos nėra, toks ir neplanuojamas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Kaliningrado srityje mes matome tam tikrą pajėgumų atitraukimą, kadangi jie yra naudojami Ukrainos kare“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui šią savaitę užsienio žiniasklaidai teigiant, kad ukrainiečių žvalgybos duomenimis, Rusija šiemet padidins savo kariuomenę 12–15 divizijų, apie 150 tūkst. karių gali būti siunčiami treniruotis į Baltarusiją.

Pasak V. Zelenskio, 2022 metais plataus masto invazija Ukrainoje taip pat prasidėjo nuo to, kad Rusija ėmė telkti pajėgas Baltarusijos teritorijoje pratyboms.

Ukrainos lyderio teigimu, tai yra pasiruošimas didesnio masto puolimui, kuris, anot V. Zelenskio, gali būti nukreiptas ne į Ukrainą, bet į Lietuvą ar Lenkiją.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva turi orientuotis į jau priimtus sprendimus dėl krašto apsaugos, pirmiausia, dėl divizijos išvystymo.

„Tie finansiniai ištekliai, kuriuos esame numatę, yra skirti ne tam, kad kariautume, o tam, kad išvengtume bet kokių provokacijų ateityje“, – teigė prezidentas.

Rusijai pradėjus plataus masto invazija Ukrainoje 2022-aisiais, Lietuva ėmėsi ieškoti būdų stiprinti šalies gynybą.

Kaip anksčiau rašė BNS, prezidentas po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbė, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus ketina skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šis finansavimas skirtas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją.