Be to, daugiau kaip pusė tarybos narių pareiškė nepasitikėjimą vicemeru Edmundu Mačieža ir administracijos direktore Rūta Vančiene.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius BNS sakė pasitikįs savo politine komanda, todėl neketina šių tarnautojų atleisti iš pareigų, nepaisant to, kaip nubalsuos taryba. Be to, jo teigimu, susidariusi situacija neturėtų smarkiai trukdyti priimti sprendimus.

Mažumos daugumoje

Po savivaldos rinkimų 2023 metais susitarimą dėl koalicijos buvo pasirašę konservatorių, liberalų, „valstiečių“, Regionų partijos, demokratų atstovai ir vienas rinkimų komiteto „Tavo balsas už Jurbarko kraštą“ politikas, iš viso 16 tarybos narių.

Tuomet opozicija pasiskelbė devyni politikai – socialdemokratų, „Laisvės ir teisingumo“ bei du rinkimų minėto komiteto atstovai. Opozicijos lyderiu tapo socialdemokratas Darius Virvilas.

Šių metų vasaros pabaigoje iš valdančiųjų susitarimo pasitraukus keturiems „valstiečiams“, daugumos nebeliko. Tuo pačiu atsistatydino ir jų deleguota vicemerė Audronė Balčiūnienė.

„Ir paskutiniame tarybos posėdyje jie (likę daugumos atstovai – BNS) pasiskelbė tarybos opozicija – konservatoriai, liberalai ir du „Vardan Lietuvos“ atstovai. Dabar pas mus dvi mažumos, o daugumos neturime. Balsuojant balsų dauguma yra, bet čia toks sąlyginis skaičiavimas“, – BNS sakė frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Gintaris Stoškus.

Antruoju opozicijos lyderiu paskelbtas konservatorius Daivaras Rybakovas.

„Įstatymas nespėja pagal realybę“

Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš padėtį Jurbarke vadina nestandartine ir nenormalia.

Anot jos, tokios situacijos nėra jokioje kitoje šalies savivaldybėje.

„Dabar Jurbarke yra tikrai visiškai nestandartinė situacija, kada opozicijos pasidarė daugiau negu pusė tarybos narių. (...) na, de facto, opozicija jau yra kaip ir dauguma“, – BNS sakė Vyriausybės atstovė.

Nors tokia situacija Vietos savivaldos įstatyme neapibrėžta, pasak D. Kerekeš, politinių darinių formavimo savivaldybių tarybose niekas neprižiūri, tai grynai politinis procesas.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad dviejų opozicijos lyderių vienoje taryboje negali būti.

„Pagal įstatymą dviejų opozicijos lyderių negali būti. Opozicijos lyderiu yra tas, kuris turi daugiau kaip pusės opozicija pasiskelbusių narių palaikymą“, – sakė Vyriausybės atstovė.

Pasak nepartinio Jurbarko rajono mero S. Mockevičiaus, susiklosčiusi situacija parodė, kad įstatymai nespėja atliepti politinių procesų.

Dabar Jurbarke yra tikrai visiškai nestandartinė situacija.

„Įstatymas nenumato to (dviejų opozicijos lyderių – BNS), tiesiog įstatymas nespėja pagal realybę. Tarybos nariai bando įvairius variantus, turbūt reikėtų atitinkamai įstatymą koreguoti, nes matot, kokių dalykų pasitaiko“, – situaciją BNS vertino Jurbarko meras S. Mockevičius.

Valdančiosios daugumos iširimo jis nesureikšmina.

„Keletas žmonių išėjo, normalus, sakyčiau, dalykas, tik tiek, kad įstatymas galbūt ne visai apibrėžia tokius dalykus, reikėtų galbūt aiškiau nustatyti Vietos savivaldos įstatyme, bet realiai administracija dirba savo darbą, (...) čia nieko tokio baisaus neįvyko“, – kalbėjo meras.

Jo teigimu, sprendimų priėmimui tai neturėtų daryti didelės įtakos, meras svarstė, kad dėl to gal kiek procesai sulėtės.

„Na, lengviau tikrai nebus dirbti, be abejo, kažkiek pasunkės, bet manau, kad susidėlios kažkaip su laiku“, – teigė S. Mockevičius.

„Noras parodyti raumenis“

Vienas iš politinio pokyčio ženklų – 13 tarybos narių praėjusią savaitę pareikštas nepasitikėjimas vicemeru E. Mačieža ir administracijos direktore R. Vančiene.

„Netenkina jų darbas. Matome, kad rajonas stagnuoja. Mes nežinome vicemero funkcijų, niekada jam neduodama galimybė pasisakyti, ką ji veikia, ką dirba. Taip pat manome, kad direktorei trūksta kompetencijos“, – nepasitikėjimo motyvus BNS dėstė G. Stoškus.

Anot jo, susidūrus su sudėtingesne situacija papildomai samdomi teisininkai, nors savivaldybė turi savo teisininkų.

„Prasta padėtis su viešaisiais pirkimais, atliekų tvarkymu, prisikaupė nespręstų klausimų“, – kalbėjo tarybos narys.

Meras priekaištus atmeta ir nepasitikėjimo pareiškimą vadina politiniu veiksmu.

„Noras parodyti kažkokius raumenis“, – BNS sakė jis.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip trečdalis visų savivaldybės tarybos narių, o kad jis būtų priimtas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų tarybos narių.

Pasak Jurbarko mero, nepaisant pareikšto nepasitikėjimo ir E. Mačieža ir R. Vančienė liks eiti pareigas.

„Aišku, bus įdomu išgirsti, kokie nepasitikėjimo motyvai, tikrai išklausysime, ką jie kalbės, jeigu kalbės, bet aš tikrai pasitikiu savo komanda ir tikrai liks kaip ir likę“, – tvirtino S. Mockevičius.

Pasak jo, Vietos savivaldos įstatymas leidžia jam nuspręsti, ar atleisti politinės komandos narį, ar ne.

„Tai yra mero politinio pasitikėjimo asmenys ir meras priima sprendimą juos priimti į darbą ir atleisti“, – pabrėžė S. Mockevičius.

Vyriausybės atstovė D. Kerekeš BNS patvirtino, kad dėl vicemero, administracijos direktoriaus priėmimo ir atleidimo iš pareigų sprendžia meras.

„Kadangi tai yra mero politinių pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kadangi meras priima juos į pareigas, tai jis ir sprendžia, ar toliau pasitiki jais, ar nepasitiki, ar jam yra pakankami argumentai, motyvai, kodėl tas nepasitikėjimas buvo pareikštas“, – teigė ji.

Nepasitikėjimo pareiškimą Jurbarko rajono savivaldybės taryba numato svarstyti spalio 30 dieną.