Toliau pataisos bus svarstomos per eilinį komiteto posėdį trečiadienį.
„Pasižiūrėjome su teisininkais, įvertinome visą situaciją. Turiu pasakyti, kad šiandien posėdžio nedarome, posėdis įvyks rytoj numatytu Seimo komitetų posėdžių metu, tai yra, trečiadienį“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
Kaip rašė BNS, pirmadienį komitetui nespėjus apsvarstyti visų LRT įstatymo pataisų, antradienį iš pradžių buvo nuspręsta surengti antrą neeilinį posėdį šiuo klausimu.
Pirmiausia posėdį buvo numatyta pradėti 11 val., bet galiausiai jis prasidėjo po 13 valandą.
Jam prasidėjus, konservatorius Vytautas Juozapaitis kėlė klausimą, ar posėdis teisėtas, apie jį pranešus per vėlai.
Prašymą nukelti svarstymą opozicija argumentavo Seimo statuto nuostata, kad apie įstatymo projekto svarstymo laiką ir vietą turi būti pranešta parlamento nariams, Vyriausybei ir Prezidentūrai likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki komiteto posėdžio.
„Atkreipiu dėmesį, kad vakar vykęs komiteto posėdis, (...) įvyko ir baigė savo darbą. Tai, kad padaryta pertrauka svarstyme, nereiškia, kad padaryta pertrauka posėdyje. Šiandien yra kitas posėdis“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
„Tiesa, motyvų, kodėl plenarinių posėdžių metu reikia rengti tokį darbinį posėdį keliolikos valandų ilgio, iki šiol nėra. Kad tai yra politinis stūmimas buldozerio, turbūt aiškinti nereikia“, – teigė jis.
Tuo metu kiti komiteto nariai siūlė jį atidėti, nes Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama išnagrinėti, ar LRT įstatymo pataisos nekelia padidintos korupcijos rizikos.
Kaip antradienį išplatintame pranešime teigė Liberalų frakcija, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, antikorupcinis vertinimas būtinas, kai teisės akto projektu numatoma reguliuoti valstybės turto valdymo, viešųjų pirkimų, viešųjų paslaugų santykius.
Liberalų teigimu, naujoji LRT įstatymo redakcija ir aprėpia valstybės turto valdymo, viešųjų pirkimų ir viešųjų paslaugų teikimo pokyčius, todėl gali kelti korupcijos riziką.
Demokratė Rima Baškienė svarstė, ar nesulaukus, STT išvados, galima toliau svarstyti pasiūlymus.
„Norėčiau, kad teisininkai padėtų išsiaiškinti, ar kai yra kreipimasis į atitinkamą tarnybą, turėtų būti sustabdomas įstatymo projekto svarstymas, kol nėra tarnybos išvados. Šiuo klausimu negalėtume tęsti darbo“, – kalbėjo politikė.
Parlamentarės teigimu, reikėtų atsižvelgti ir dėl svarstyme norinčių dalyvauti įvairių institucijų, bendruomenių atstovų, suinteresuotų asmenų lūkesčius.
„Jie buvo informuoti, neinformuoti, jie žinojo apie 11 valandą, ar žino apie dabartinę valandą. Mūsų Kultūros komitetas turėtų elgtis kultūringai, gerbdami ne tik Seimo narius, bet gerbti tuos žmones, kuriuos kviečiame į posėdį, kurie labai svarbūs kaip ekspertai, išvadų teikėjai“, – sakė R. Baškienė.
K. Vilkauskas iškart prasidėjus posėdžiui pasiūlė paskelbti pietų pertrauką ir darbo imtis 14 val., tam pritarė jo frakcijos kolegė Indrė Kižienė.
„Užsitęsė svarstymai ir balsavimai posėdžių salėje, mes dirbame nuo 9 val. ryto, be pietų pertraukos. Tai siūlau 14 val. susirinkti ir pradėti darbą ne statutinėmis įžvalgomis, o nuo to, ką pradėjome neeiliniame posėdyje vakar, svarstyti šitą įstatymo projektą“, – sakė I. Kižienė.
Kaip BNS informavo K. Vilkauskas, Seimas surengti neeilinį Kultūros komiteto posėdį leido ryte, tačiau užsitęsus svarstymams ir balsavimams plenarinėje salėje, nespėta posėdžio surengti priešpiet. Pirmininko teigimu, norint komitetui susirinkti vakarinio posėdžio metu, būtų tekę vėl prašyti Seimo leidimo, tad nuspręsta viską organizuoti įprastu metu – trečiadienį.
Kultūros komitetas svarsto parlamento darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisas, keičiančias nacionalinio transliuotojo valdyseną. Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, komitetas turi apsvarstyti visus beveik šimtą jam pateiktų pasiūlymų.
Šį darbą komitetas pradėjo pirmadienį, bet nebaigė, nors skyrė tam visą dieną. Tespėta įvertinti Seimo Teisės departamento pastabas – vien jų buvo beveik pusšimtis, – ir pradėti svarstyti Seimo narių pasiūlymus.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.
Naujausi komentarai