– Nors atrodo, kad ši situacija buvo mums toli, dabar Lietuvai tai yra irgi labai artima. Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena žmonės Afganistane?

– Tikrai blogomis nuotaikomis. Aš palaikau ryšį su aštuoniais vietiniais žmonėmis, su kuriais susipažinau paskutinės kelionės metu. Visi didžiulio streso būsenoje, nežino, kas jų laukia ateityje ir visi iki vieno slapstosi, nes visi turėjo kontaktą su užsieniečiais. Jie dirbę turizmo srityje. Na, bet žinote, Talibanas nesirenka – jeigu žino, kad dirba su užsieniečiais, lauk bėdų.

– Afganistane esate buvęs du kartus. Pirmoji kelionė įvyko prieš penkiolika metų, antrąjį kartą vykote dabar. Penkiolika metų – kaip smarkiai pasikeitė šalis? Tikėtasi, kad pokyčiai bus į gera, bet...

– Šalis gerėjo, gyvenimas gerėjo, buvo atstatyti ir miestai, kurie buvo sugriauti po karo. Žmonės laisvesni gatvėse, ypač didmiesčiuose. Žmonės rengdavosi ne savo tradiciniais, o vakarietiškais rūbais. Jaunimas linksmindavosi, klausydavo muzikos, šokdavo. Tokių dalykų dabar nebebus galima išvysti.

Jaunimas linksmindavosi, klausydavo muzikos, šokdavo. Tokių dalykų dabar nebebus galima išvysti.

– Kaip pats ir minėjote, nei šokių, nei muzikos nebeliks. Kaip manote, kaip pasikeis gyvenimas, kai valdžią perims Talibanas?

– Aš manau, kad situacija bus labai bloga. Bet labai tikiuosi, kad Talibanas bent jau leis moterims mokytis ir dirbti tam tikrus darbus. O visa kita liks taip, kaip buvo anksčiau, kai valdė talibai.

– Žmonės skirtingai vertina tai, kad į valdžią grįžta Talibanas. Kai kurie iš jų džiaugiasi, kai kurie bando pabėgti iš šalies. Kodėl yra šitas susiskirstymas?

– Talibus labai palaiko puštūnai. Talibai ir yra kilę iš puštūnų genties. Jie sudaro 40-50 proc. populiacijos. Taip pat juos labai palaiko kaimo žmonės, kurie yra nelabai išsilavinę ir jie laukia jų, nes tikisi, kad bus įvesta tvarka. Jie pavargę. Dalis žmonių mano, kad su Talibano atėjimu bus įvesta tvarka. Dabar šalyje vyksta vagystės, o anksčiau, kai valdė Talibanas, tie dalykai labai retai būdavo, nes būdavo griežtos bausmės pagal šariato teisę. Pavogei daiktą – tau nukertama ranka. Tai gan stabdydavo nusikalstamumą.

– Akivaizdu, kad geresnio gyvenimo noras yra. Sakote, kad kiekvieną dieną sulaukiate žinučių – žmonės nori pabėgti iš šalies. Ką jie jums rašo? Ko prašo?

– Aš pats pirmas su jais pradėjau kontaktuoti klausdamas, kokia situacija, kur jūs esate? Visi iki vieno yra pabėgę iš savo gyvenamųjų vietų, nes bijo dėl savo ateities ir slapstosi. Problema yra ta, kad jie daugelis neturi pasų, nes jie jiems nebūdavo reikalingi, nekeliaudavo į užsienį. Jie šalies viduje naudodavosi tik ID kortelėmis. Reikia visą savo šeimą dabar aprūpinti pasais. Pasų poreikis dabar yra didžiulis. Kainos yra sukilusios. Kiek žinau, kainuoja 400 dolerių ir tiesiog nėra galimybės kiekvienam gauti tą pasą.

Taip pat sienos pasienio yra uždarytos, vienintelis kelias prieš kelias dienas buvo lėktuvu iš Kabulo, bet, kaip žinote, dabar vietiniai žmonės negali išskristi iš šalies – civilinių reisų nėra. Tai vienintelis tikslas – slapstytis ir laukti geresnio momento ir ištrūkti į artimiausias šalis. Tai – Pakistanas ir Iranas. Tai tos dvi šalys, kurios yra nuolat minimos kaip jų pabėgimo tikslas.

Dalis žmonių mano, kad su Talibano atėjimu bus įvesta tvarka.

– Net ir prie jūsų buvo nužudytos trys moterys, kurios norėjo gauti skiepus nuo poliomielito. Ar tai yra tiesa?

– Taip, tai yra tikra tiesa, nes Talibanas draudžia bet kokius skiepus. Bet kokie skiepai yra draudžiami ir žmonės, kurie yra su tuo susiję, tiesiog žudomi. Ir mokyklos buvo sprogdinamos. Man išvykus iš Kabulo, už savaitės buvo susprogdinta mergaičių mokykla, žuvo daugiau nei 150 žmonių. Sprogdinimai Kabule vykdavo kiekvieną dieną. Talibai ypač buvo nusitaikę dar prieš užgrobiant visą šalį, į policininkus, karius. Sprogdindavo prilipdydami magnetines bombas prie motociklo arba automobilio. Sprogimai Kabule kiekvieną dieną būdavo du-trys. Taip man minėjo vietiniai.

– Jūsų akimis, ar įmanoma prognozuoti, kokia ateitis laukia Afganistano?

– Niūri ateitis, bent jau dešimčiai metų į priekį. Aš taip manau. Manau ir turizmo šalyje nebus tuo laikotarpiu. O ateityje galbūt kažkas keisis. Bet šiaip ganėtinai niūriai pieščiau visą ateitį.

– Mes priimsime nemažai šeimų, ką turėtume žinoti apie kultūrą? Vėlgi, reikėtų priminti palinkėti vieni kitiems vienybės.

– Žinote, dažnai skaitau straipsniuose – atvyksta pabėgėliai ir tu nežinai jų gyvenimo. Bet kai pats tiesiogiai susiduri, bendrauji ir kai matai, kokioje iš tikrųjų didelėje grėsmėje (jie yra, – red. past.), tai aš tikrai labai juos palaikau ir atvykusiems linkiu integruotis į mūsų visuomenę. Palaikykite juos.

Bet kokie skiepai yra draudžiami ir žmonės, kurie yra su tuo susiję, tiesiog žudomi. Ir mokyklos buvo sprogdinamos.

– Ar Afganistanas jūsų kelionių žemėlapyje dar yra?

– Aš turėjau šį rudenį dar kartą važiuoti į Afganistaną aplankyti tam tikrą regioną prie Tadžikistano sienos. Aš tikėjausi, kad talibai užims šalį po Naujųjų metų, galbūt net ir už metų. Skubėjau ten grįžti, bet dabar manau, kad reikės pamiršti Afganistaną ilgam laikotarpiui.

– Nesitikėjote, kad taip greitai viskas rutuliosis?

– Nesitikėjau. Niekas, aš manau, nesitikėjo. Bendraudavau su vietiniais žmonėmis, jie kūrė savo artimiausios ateities planus, niekas apie Talibaną per daug nešnekėjo. Manė, kad užims teritoriją, bet ne taip greitai.