Priskaldė malkų

Vakar priešpaskutinę eilinę sesiją pradėjęs Seimas tiek politine aritmetika ir valdančiąja koalicija, tiek draugų ir priešų kombinacijomis, tiek lūkesčiais gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą darbo dienai susirinko 2016-ųjų lapkričio 14-ąją.

Vyriausias amžiumi Seimo narys, tuomet beveik 76-erių Juozas Imbrasas pradėjo naują pradžią. Ji tikrąja to žodžio prasme buvo visiška pradžia didžiajai daliai parlamentarų – 82 iš 141 čia debiutantai, ir dauguma jų iš karto valdantieji.

"Mūsų žmonės padarė sprendimą, norėdami matyti kitus veidus ir atsinaujinusią politiką", – iš tribūnos tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė jaudinasi ne mažiau nei tie, kuriems tądien buvo pirma pamoka politikoje.

"Neignoruokime žmonių valios, tai pokyčių iniciatyva, priimkime ją. Tokia iniciatyva žmonės sudėjo savo viltis į naująjį Lietuvos Respublikos Seimą. Pavadinčiau jį vilties Seimu", – pakiliai buvo nusiteikęs tada politikoje nežinomas "valstietis" Viktoras Pranckietis, tapęs Seimo pirmininku.

Bet jei vieniems tai buvo viltis, kad nušlavę pirmtakus nauji žmonės atneš naują, nesavanaudę, mažiau korumpuotą politiką, kitiems – neviltis, nes debiutantai valdžioje gali priskaldyti tiek malkų, kad teks ilgai šluoti skiedras. Ir priskaldė.

Darna virto chaosu

Naujoji banga savo dydžiu ir užmojais priminė uraganą. Seime seniai nebuvo tokio žymaus vienos partijos dominavimo: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje – 59 nariai. Pridėjus į valdančiąją koaliciją įsiliejusius socialdemokratus ir prijaučiančią Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, valdančioji dauguma galėjo daryti beveik viską, ką panorėjusi.

Tačiau klausimas, ko nori. Tiksliau, ką margą valdžią gavusi kompanija gali žinoti, ko reikia valstybei. Atrodė, kad jie pasiryžę vadovautis tarptautinio proletariato himno užmoju – "Pasaulį seną išardysim": žadėjo keisti viską, nes viskas jiems prioritetas. Kardinalios reformos numatytos daugybėje sričių, nors aksioma, kad viskas prioritetu būti negali. Galiausiai taip ir nutiko: iniciatyvos lyg ir visa apimančios ir daugelis teisingos, bet jas įgyvendinti politinės išminties pritrūko. Vyriausybė surašė visų laikų storiausią programą, kur pabrėžta visų siekių ir visų ministerijų darbo darna, bet realybėje ji virto chaosu.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis žadėjo sugrąžinti politikos formavimo centrą iš Vyriausybės į Seimą, nes juk esame parlamentinė valstybė. Tačiau Seimas tapo greičiau ne politikos centru, o pagaliu Vyriausybės iniciatyvų vežimo ratais.

"LVŽS turi du lyderius – R.Karbauskį ir Saulių Skvernelį, o jų politinė patirtis, įsitikinimai, komandos galėtinai skirtingos. Dar kadencijos pradžioje prognozavau, kad reformų įgyvendinimas važiuos, kol jiedu dirbs kaip duetas, kartu mins dviratį dviem. Kai jų nuomonės išsiskyrė, pradėjo šlubuoti ir reformų įgyvendinimas", – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius dr. Vitalis Nakrošis ir priduria, kad Vyriausybės ir Seimo linijos išsiskiria labiau nei per kitas kadencijas.

Dar viena inovacija, pasaulyje paprastai taikoma tik krizės laiko neilgalaikėms vyriausybėms, – ministrai profesionalai. V.Nakrošis primena, kad visuomenė su profesionalais Vyriausybėje siejo daug lūkesčių, bet, kaip ir prognozuota, tai nepasiteisino, nes ministrai nepolitikai neturėjo gero kontakto su Seimo komitetų vadovais, kildavo įvairių įtampų. Dabar valdantieji siekia griežčiau kontroliuoti Vyriausybės veiklą, nes nori daugiau rezultatų prieš rinkimus, tad ministrų kabinete daugėja politikų.

Beje, "valstiečiai" žadėjo, kad tapę ministrais Seimo nariai turės trauktis iš Seimo, bet netesėjo: Bronius Markauskas triūsė abiejuose frontuose.

Nauji Seimo vadovai jau pirmame posėdyje pareiškė, kad imasi gerinti Seimo įvaizdį pradedant nuo mažų darbelių. Taupumo sumetimais pasiūlyta Seimo pirmininkui vietoj septynių turėti ne daugiau kaip penkis vicepirmininkus. Tam pritarta. Ir kiek pavaduotojų šiandien? Ir vėl septyni, nes politiniame turguje vis pritrūkdavo postų.

Nauja valdžia žadėjo ir naują valdymo stilių. Rinkimus triuškinamai laimėjusios LVŽS pirmininkas R.Karbauskis atsisakė aukščiausių postų – Seimo pirmininko, premjero. Dabar gali tik graužtis, nes jei nebūtų pamynęs politinės logikos, kad svarbiausių pareigų atsakomybės turi imtis partijos lyderiai, dabar nebūtų ir skandalo dėl V.Pranckiečio.

R.Karbauskis sau prisiėmė nuo Švietimo ir mokslo komiteto atskirto Kultūros komiteto pirmininko pareigas, pakartodamas rinkimų kampanijos mantrą, kad kultūra – svarbiausia. Tačiau kas prisiminė, kad kultūra įvardyta prioritetu, kai skirstyti pinigai?

Nors reguliariai pasišpaguodami S.Skvernelis ir R.Karbauskis vis dar vienoje valtyje, o štai Seimo pirmininkas V.Pranckietis – nebe.

Frakciją tirpdo lyderis

"Dvigalviu dariniu" vadintai LVŽS frakcijai nuo pirmos dienos valdžioje prognozuotas skilimas ar net griūtis, nebent politikos naujokus cementuotų nenoras prarasti valdžią. Nors reguliariai pasišpaguodami S.Skvernelis ir R.Karbauskis vis dar vienoje valtyje, o štai Seimo pirmininkas V.Pranckietis – nebe, ir tai partijai pliusų neprideda.

Apokaliptinės prognozės kol kas neišsipildė, tačiau LVŽS frakcija per ketverius metus gerokai nukraujavo – joje beliko 49 nariai, tiesa, būtų pusšimtis, bet vieną savo atstovę LVŽS nuomoja naujai koalicijos partnerei – "Tvarkos ir teisingumo (Suverenios Lietuvos)" frakcijai, nes priešingu atveju jai trūktų minimalaus skaičiaus narių frakcijai suformuoti. Įdomu, kokie bus nuompinigiai valstiečių atstovėms, sutikusioms tapti tokios politinės anomalijos herojėmis. Gal tai bus matyti "valstiečių" rinkimų sąraše rengiantis 2020 m. Seimo rinkimams?

Kiekvienas LVŽS frakcijos nutrupėjimas – simptomas, kad rinkimuose R.Karbauskis apgavo ne tik rinkėjus, bet ir savo partijos narius ar partijos sąrašo "kviestines žvaigždes". Pirmas vos po kelių mėnesių – 2017-ųjų sausį pasitraukė Bronius Matelis, neapsikentęs gėdos dėl "valstiečių" lyderio elgesio jo protežė Gretos Kildišienės skandale. Skaidrumą ir naujos kokybės politiką deklaravę valstiečiai ją buvo išrinkę ne tik frakcijos seniūnės pavaduotoja, bet ir delegavę į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nors netrukus paaiškėjo, kad ji pati įsipainiojusi į neskaidrius sandorius, tad jai teko trauktis iš Seimo.

Po pusmečio LVŽS frakciją paliko Dovilė Šakalienė, nes, anot jos, tai, kas buvo žadama rinkimų kampanijoje ir panaudota politiniams bonusams surinkti, realybe netampa.

Povilas Urbšys, kadencijos pradžioje net vadovavęs "valstiečių" derybininkams dėl koalicinės sutarties, pasitraukė, kai R.Karbauskis pasipriešino siūlymui, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo.

Justo Džiugelio ir valstiečių keliai išsiskyrė, kai jis R.Karbauskį pavadino patologiniu melagiu, tiesa, po to sušvelnino tezę, kad šis kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais.

Raimundas Martinėlis pasitraukė pareiškęs, kad "valstiečiai" nesilaiko rinkimų pažadų, spaudžia visuomeninį transliuotoją, užsiima bereikšmiu asmeninių sąskaitų suvedinėjimu, imasi neišdiskutuotos ligoninių tinklo pertvarkos, ir jis nenorį prisidėti prie tokios politikos vykdymo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku buvęs Vytautas Bakas išeidamas apkaltino LVŽS pažadų ir principų išdavyste – piktinosi, kad šie sudarė koaliciją su teisiama partija, nevykdo pažadų kovoti už skaidrų valstybės valdymą, būti arčiau žmonių.

Kai kurie buvę LVŽS nariai pasirodė, švelniai tariant, visiški politiniai eksperimentatoriai: Mindaugą Puidoką išmetė pati frakcija, kai šis išsikėlė kandidatu į prezidentus, nors partija jau buvo iškėlusi S.Skvernelį.

Beje, išsiskirstė valstiečiai kas kur, nes kai partija – be ideologinių pažiūrų, ir prie jos prisišliejusiems tai nelabai svarbu. Štai R.Martinėlis, kandidatavęs kaip "tvarkietis", iš "valstiečių" frakcijos nuėjo pas konservatorius. D.Šakalienė – viena iš šios kadencijos politinių turistų rekordininkų: išeidama iš "valstiečių" pareiškė, kad jos vertybės artimesnės liberalams, tad prisijungė prie šios frakcijos, o paskui jau paaiškėjo, kad ideologiškai jai artimiausi socialdemokratai.

Politinė meilė trumpa

Šiandien klausant pirmojo šios kadencijos Seimo posėdžio stenogramą akivaizdu, koks nepastovus dalykas yra politinė meilė, o nuo jos iki politinės neapykantos – vienas žingsnis. Į Seimo pirmininkus 78 valdančiosios koalicijos narių vardu V.Pranckietį anuomet pasiūlė R.Karbauskis, o liberalas Gintaras Steponavičius – Eugenijų Gentvilą. Ironiška, bet šiandien R.Karbauskis grasina interpeliacija V.Pranckiečiui, o šis, jau net ne LVŽS narys, žeria jį iškėlusiam asmeniui riebius kaltinimus. Nebe Liberalų sąjūdžio narys ir G.Steponavičius: jis pasitraukė iš partijos dar 2017 m. balandį, kai jam pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Per ketverius metus iširo ne tik politinės santuokos, bet skilo ištisos partijos.

Socialdemokratai suskilo, valdžioje likusios jos atplaišos – Socialdemokratų darbo partijos reitingai prognozuoja, kad šis sezonas jai gali būti paskutinis Seime.

O kadencijos pradžioje viena Liberalų sąjūdžio frakcijos lydere buvusi, seniūno pavaduotoja išrinkta Aušrinė Armonaitė dabar jau kitos – Laisvės partijos pirmininkė.

Šiandien klausant pirmojo šios kadencijos Seimo posėdžio stenogramą akivaizdu, koks nepastovus dalykas yra politinė meilė, o nuo jos iki politinės neapykantos – vienas žingsnis.

Liko tik saldainių

Tad ko dar galima tikėtis iš paskutinio naujos-senos koalicijos politinio sezono, kai "valstiečiai" susiniovę tarpusavyje, "tvarkiečiai" ir "socialdarbiečiai" – ties išlikimo didžiojoje politikoje riba, kai Seimas, matyt, užsiiminės savo vidiniais reikalais – ginčysis, būti ar nebūti V.Pranckiečiui Seimo pirmininku, grėsmė nacionaliniam saugumui ar ne Irina Rozova, besibičiuliaujanti su nedraugiškomis mūsų valstybei personomis ir organizacijomis,

VU TSPMI profesorė dr. Ainė Ramonaitė primena, kad visi politikai žino: jei nori ką rimto padaryti, tai reikia daryti kadencijos pradžioje, o ne pabaigoje. Deklaruojami S.Skvernelio pažadai ryžtingi, bet politologė nematanti prielaidų, kad įmanoma juos įgyvendinti, nes prieš rinkimus kiekviena partija bandys išpešti, ką gali, tad sunku įsivaizduoti, kad rimtesnės strateginės reformos sulauktų paramos, nebent būtų spaudimas iš Prezidento.

Gitanas Nausėda jau paskelbė savo iniciatyvas dėl mokesčių lengvatų mažinimo ir to sąskaita socialinės pagalbos didinimo bei pareiškė, kad artėjant rinkimams visuomenė atitinkamai įvertins, jei Seimo valdančioji dauguma nenorės pritarti jo siūlymams gerovės valstybės link. Tačiau VU TSPMI profesorius V.Nakrošis abejoja, ar siūlymai mažinti mokesčių lengvatų Seime lengvai skinsis kelią, nes tokių projektų jau buvo, ir Seimas juos atmesdavo. Bet, pasak politologo, dovanų prieš rinkimus galima laukti. "Pagal koalicinę sutartį valdančioji dauguma ketina didinti išlaidas socialinei politikai įgyvendinti, plėtoti regionus ir savivaldą, imtis kitos veiklos, kuri pretenduoja ne į reikšmingas reformas, kurios didintų visuomeninę gerovę, o į pasirengimą rinkimams, ypač vienmandatėse apygardose regionuose", – mano V.Nakrošis.

Ateitis miglota

Tad kaip ši kadencija bus vertinama politikos istorijoje? "Prieštaringai. Viena vertus, kai kur darbų padaryta, tačiau esminių reformų įgyvendinti nepavyko. Vyriausybę vertinčiau palankiau nei Seimo valdančiąją daugumą. Nors 2008–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė tikrai padarė daugiau gerų darbų dėl visuotinės gerovės, bet 2012–2016 m. Algirdo Butkevičiaus – mažiau", – vertina V.Nakrošis.

Jis primena, kad Vyriausybės kanceliarijos užsakytoje apklausoje tarp geriausių Vyriausybės darbų žmonės minėjo pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimą, vaiko pinigų įvedimą, visuomenės sveikatos politiką griežčiau reguliuojant alkoholio kainų didinimą ir prieinamumą. Politologas atkreipia dėmesį, kad pensijų indeksavimas būtų įvykęs, kad ir kas būtų valdžioje, nes toks buvo priimtas įstatymas. Bet vaiko pinigai ir kova su didžiuliu alkoholio vartojimu – tai valdančiųjų iniciatyvos.

Pasak A.Ramonaitės, naujas TSPMI tyrimas rodo, kad prezidento rinkimuose už S.Skvernelį žmonės balsavo, nes jį vertina dėl pakeltų pensijų, vaiko pinigai prie pasirinkimo prisidėjo mažiau. "Struktūrines reformas – dėl urėdijų ar geležinkelių mini ekspertai, o žmonės nelabai žino jų naudą. Dėl alkoholio prieinamumo mažinimo nuomonės išsiskiria, o vertinant iš socialinės raidos perspektyvos tai buvo labai ryžtingas ir teisingas žingsnis, kurio anksčiau politikai nedrįso imtis dėl alkoholio pramonės spaudimo", – vertina A.Ramonaitė.

'Valstiečių" politinė ateitis, pasak politologės, priklausys ne tik nuo to, kaip jiems pavyks kadencijos pabaiga: "Jei S.Skvernelis neliks su valstiečiais ar net jei steigs kitą partiją, LVŽS bus sunku išlaikyti EP rinkimuose turėtą dar vis gana gerą trečią poziciją – apie pirmą ir antrą partiją nėra kalbos, o gali ir apskritai nueiti iš didžiosios politikos arenos. Pastaruoju metu partijoje chaosas: nelabai aišku, kur ji eina, kas ją valdo. Žmonės tai jaučia, ir, jei partija nesusitvarko viduje, kodėl už tokią turėtų balsuoti."

Akivaizdu, kad šiandien valstiečiai ir žodis "viltis" jau nebe sinonimas, kaip kad buvo 2016 m. Greičiau antonimas.