Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Gardino vaikų hospiso direktorė Volha Vialička, Baltarusijos režimas pernai jau uždarė vieną įstaigos filialą, o po Velykų planuoja uždaryti ir antrąjį.

„Problemos prasidėjo po to, kai tapau Viktoro Babarykos iniciatyvinės grupės nare, po to buvau nepriklausoma stebėtoja prezidento rinkimuose. O po tų žiaurių įvykių, kuriuos pamačiau aš ir visas pasaulis, mes su kolegomis kitais aktyvistais sudarėme Liaudies pasitikėjimo tarybą ir iškėlėme reikalavimus Gardino valdžiai nutraukti žiaurumus, kurie vyko po rinkimų“, – kalbėjo V. Vialička.

„Po to man buvo daromas spaudimas, buvo stengiamasi atimti mano pačios vaikus, o vėliau buvo persekiojimas ir hospisas“, – pridūrė ji.

Moteris sako ir pati buvusi sulaikyta jėgos struktūrų, tačiau hospiso pacientų tėvams surengus protestą – paleista iš areštinės. Vėliau ji su šeima pabėgo į Lietuvą.

Anot jos, atimti hospiso patalpas valdžia nori dėl to, kad įstaiga „sutelkė savanorius, kurie siuvo chalatus, kaukes medicinos darbuotojams“, kuriems šių priemonių trūko.

Po to man buvo daromas spaudimas, buvo stengiamasi atimti mano pačios vaikus, o vėliau buvo persekiojimas ir hospisas.

„Tai buvo visiškai ne tai, ką sakė Sveikatos ministerija, jog visa sistema aprūpinta priemonėmis. (...) Mes norėjome greitai padėti medikams, todėl surinkome 40 savanorių, kurie tokias apsaugos priemones siuvo. Iš mūsų nori atimti patalpas dėl to, nes tam užėmėme hospiso holą, kur ateidavo savanoriai“, – pasakojo V. Vialička.

Jos teigimu, Gardino valdžia prie hospiso išlaikymo neprisideda.

Taikosi ir į teikiančius teisinę pagalbą

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Asmenų su negalia biuro teisininkas Michailas Mackevičius sakė, kad panašių represinių priemonių režimas ėmėsi ir prieš šios organizacijos vadovą Siarhejų Drazdovskį ir teisininką Alehą Hrablevskį.

„Jie įsitraukė į protestuojančių žmonių su negalia apsaugą, gynybą, teikė neatlygintą teisinę pagalbą. (...) Tokios pagalbos teikimas buvo laikomas kaip nesankcionuojamų masinių renginių organizavimas“, – kalbėjo jis.

Anot M. Mackevičiaus, A. Hrablevskis laikomas Minsko sulaikymo izoliatoriuje, o S. Drazdovskiui, kuris pats yra neįgalus, skirtas namų areštas, šiems vyrams iškeltos baudžiamosios bylos.

„Šie pavyzdžiai rodo, kad Baltarusijos valdžia vis toliau stumia šalį į totalitarinį valdymą“, – sakė M. Mackevičius.

Buvęs Asmenų su negalia biuro teisininkas ragino imtis „visų įmanomų priemonių“, siekiant stabilizuoti situaciją Baltarusijoje.

Mato galima okupacijos tikimybę

Savo ruožtu konferenciją organizavusi Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad Lietuvoje šiuo klausimu „nėra skirstymosi pagal partijas, frakcijas“.

„Už žmogaus teisių apsaugą, prieš neteisėtą žmonių persekiojimą, kankinimą esame vieningi“, – kalbėjo politikė.

Baltarusijos valdžia vis toliau stumia šalį į totalitarinį valdymą.

Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad Lietuva sieks, jog režimo opozicionierių teismo procesuose dalyvautų Europos Sąjungos diplomatai.

Jis taip pat teigė, jog ir toliau bus siekiama padėti Baltarusijoje dar šiemet surengti laisvus rinkimus.

„Jei mums, demokratinėms šalims, nepavyks Baltarusijos žmonių teisių apginti, įvyks kitas scenarijus – ne tik žmonės bus pasodinti, bet, kaip žinia, yra nemažai gandų, kad gal net po mėnesio neteisėto režimo atstovas Lukašenka gali pasirašyti tam tikrus dokumentus su ponu Putinu, kurie gali panaikinti šios šalies nepriklausomybę – šalis gali būti aneksuota“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, Vakarai politiniais, diplomatiniais ir ekonominiais būdais turi padaryti viską, kad esama krizė neperaugtų į didesnę krizę.

Riboja teisę į gynybą

Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka konferencijoje teigė, kad Baltarusijos režimas, kuriam vadovauja Aliaksandras Lukašenka, „naikina viską, kas nepatenka į jo vertikalios valdžios struktūrą“.

„Hospisas tapo jo kraugeriškos politikos auka. (...) Jis apie save sutelkė jėgos struktūras. Visi, kurie nepatenka į šias struktūras, yra potencialūs priešai“, – dėstė F. Viačorka.

Viena tokių – S. Cichanouskajos bendražygė, Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava.

Kaip nuotoliniu būdu teigė jos sesuo Taciana Chomič, režimas ją ne tik suėmė ir ketina teisti, bet taip pat bando riboti teisę į gynybą – moters advokatai arba suimami, arba iš jų atimamos licencijos.

„Jai gresia iki 12 metų kalėjimo. (...) Ji kaltinama, kad veikė prieš nacionalinį saugumą ir stengėsi užgrobti valdžią. Tokiais atvejais advokatas politiniam kaliniui – vienintelė galimybė gauti informacijos, esant kameroje. (...) Tai tampa nuolatine praktika (atimti licencijas – BNS)“, – kalbėjo M. Kalesnikavos sesuo.

„Valdžia nuėjo dar toliau – jie ne tik politiniams kaliniams nesuteikia teisės į gynybą, bet dabar jau bus draudžiama advokatams, advokatų kontoroms tokiose bylose teikti pagalbą. Tai reiškia, kad advokatai negalės dalyvauti tose bylose, jei nebus tiesiogiai kontroliuojami Teisingumo ministerijos“, – pridūrė ji.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos valdžia suėmė virtinę opozicijos lyderių, dalis buvo priversti išvykti iš šalies.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko rajonuose.