Atsakymų gali nesulaukti kontroversiškai vertintas siekis išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga apie I. Rozovą, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.

Šiems tvirtinant, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią, komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas prakalbo apie galimybę NSGK tyrimo išvadas Seimui pateikti ir be paskutinės dalies.

Pasak jo, antradienį numatytame NSGK posėdyje bus bandoma dar kartą prašyti konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos liudijimų. Tačiau jei jie tą daryti atsisakys – bus keliamas klausimas, ar nebūtų galima Seimui išvadą teikti ir be paskutinės tyrimo dalies.

„Bandysime dar kartelį, ar sutiks Landsbergis, Kasčiūnas, Bakas bei Alekna duoti parodymus. Jei nesutiks, tuomet bandysime išvadą Seimui pateikti be trečios dalies“, – Eltai sakė D. Gaižauskas. Jo teigimu, tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos, todėl kito kelio komitetui, atsiradus nesutarimams tarp narių, nebelieka.

„Esmė yra ta, kad jau balandžio 30-ąją mes turime pateikti išvadas Seimui: mes praėjome dvi dalis ir užstrigome trečioje, kurioje yra aiškinamasi dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija ir kodėl ši informacija buvo laikoma pusantrų metų. Kol mes neatsakome į šiuos klausimus, mes negalime pateikti visos išvados. Tačiau jei rytoj jie vėl atsisakys liudyti, o panašu, kad jie viską daro, jog nereikėtų paaiškinti visuomenei, kodėl jie taip darė, – tai turėsime priimti sprendimą“, – detalizavo NSGK pirmininkas.

„Jei opozicija neturi ko slėpti – tada ji turi atsisėsti ir paaiškinti, kaip procesas vyko. Tačiau dabar bando prisidengti tiek premjeru, tiek kitomis aplinkybėmis. Tai nėra gerai“, – apibendrino D. Gaižauskas.

Opozicija pasiūlymą vertina rimtai

L. Kasčiūnas sutinka, kad D. Gaižausko siūlomas kelias yra rimtai svarstytinas. Politiko teigimu, opozicijos nariams liudyti, kai tuo pat metu Seimo nario statusą turintis premjeras tą daryti atsisako, nėra logiška.

Kita vertus, pažymi konservatoriams priklausantis NSGK narys, pagrindiniai klausimai šiame tyrime jau yra atsakyti.

„Esmė yra Irinos Rozovos ryšiai ir voratinklis. Jis jau yra – čia yra esmė. Klausimas dar liko dėl Seimo pirmininko vaidmens – jis yra paslapčių subjekto vadovas ir čia yra klausimas. Visi kiti, kurie yra įrašyti ir kurie kažką buvo paskaitę, kaip Bernatonis, kaip premjeras, kaip Kasčiūnas... Mes juk nieko nepažeidėme. Juk galima atitinkamai kelti klausimą, kodėl Gaižauskas neskaitė ir neatliko savo pareigų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jeigu iš tikrųjų bus pateiktas toks pasiūlymas iš šiuo metu pirmininko pareigas einančio Dainiaus Gaižausko, tai mes labai rimtai svarstysime. Manau, kad būtų galima daryti ir taip“, – teigė politikas.

Visgi jis neatmetė, kad D. Gaižausko užuominos apie galimybę Seimui pateikti išvadas be opozicijos narių liudijimų yra neatsitiktinės.

Pasak jo, gali būti, kad šitaip D. Gaižauskas elgiasi tik dėl to, jog opozicija ėmė kelti jam nepatogius klausimus dėl pasidaryto koronaviruso testo. Iki tol, tikino konservatorius, buvo galima susidaryti įspūdį, kad komiteto pirmininkas tikslingai siekia vilkinti tyrimą dėl I. Rozovos.

„Jis apie šį tyrimą nebekalbėjo tol, kol jam neatsitiko bėda, kurią iškėlėme viešai. Procesas buvo vilkinamas, ko gero, nenorint nuliūdinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“, – apibendrino L. Kasčiūnas.

Politikas turėjo galvoje D. Gaižausko testo dėl koronaviruso pasidarymo aplinkybes.

Kaip yra skelbęs portalas Delfi, D. Gaižauskas galėjo pažeisti karantino ir saviizoliacijos tvarką, kai pasidaręs testą nesiėmė 14-os privalomų dienų saviizoliacijos. Pats D. Gaižauskas tai neigia. Tuo tarpu opozicija tvirtina, kad, be viso to, NSGK pirmininkas, kreipdamasis į karštąją koronaviruso liniją 1808 dėl galimybės pasidaryti testą, manipuliavo pateikiama informacija.

Vertindamas šią situaciją G. Landsbergis teigė neturintis pasitikėjimo, jo žodžiais tariant, „giliai įklimpusiu“ NSGK pirmininku. Opozicija neatmeta, kad dėl to NSGK vadovui, ko gero, bus pareikštas nepasitikėjimas.

NSGK posėdyje įsižiebė barniai

Aistros NSGK užvirė pastarąją savaitę, kai komitetas nuotoliniu būdu ketino toliau svarstyti parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas.

ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Ši iniciatyva atsirado paaiškėjus, kad 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

NSGK tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai. Parlamento pirmininkas jau liudijo NSGK.

Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.

Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).