Lietuva kartu su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vengrija nusprendė įsteigti fondą, kuris prisidės prie Europos Rytų partnerių dalyvavimo Bendrosios saugumo ir gynybos politikos veikloje finansavimo.

Apie tai Lietuvos krašto apsaugos ministras J.Olekas informavo ES užsienio reikalų ir gynybos ministrus lapkričio 18–19 dienomis Briuselyje vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje, sakoma antradienį išplatintame Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pranešime.

Pažymima, kad tokio fondo sukūrimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo uždavinių siekiant stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Rytų partneriais.

"Tai abipusiai naudinga sąveika: partneriai suteikia daugiau galimybių Europai, o Europa – daugiau galimybių partneriams. Rytų partnerių bendradarbiavimas su ES saugumo ir gynybos srityje tapo kaip niekad intensyvus. Didele dalimi tai yra ir nuoseklių ir kryptingų Lietuvos pastangų rezultatas", – pabrėžė J.Olekas.

Ateityje prie šio fondo, tikimasi, prisijungs ir kitos valstybės. Ministerijos atstovai BNS yra sakę, kad iš pradžių fondą galėtų sudaryti 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).

ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios šalys - Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Kaip svarbų Užsienio reikalų tarybos rezultatą J.Olekas, be kita ko, įvardijo tai, kad jos išvadų projekte tarp naujų saugumo iššūkių buvo įtvirtintas energetinio saugumo matmuo. Ministras taip pat pasidžiaugė pasiektu sutarimu inicijuoti konsultacijas dėl ES energetinio efektyvumo gynybos srityje strategijos parengimą.

"Energetinis efektyvumas mažina išlaidas, mažina riziką tarptautinėse operacijose ir tokiu būdu didina karinį efektyvumą. Be to, didesnio energetinio efektyvumo siekis skatintų technologines inovacijas ir naujų darbo vietų kūrimą. Stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje galėtų būti panaudotos Lietuvoje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijų centro patirtis ir žinios", – kalbėjo ministras J.Olekas.