„Čia bandymas sukelti triukšmą, nežinau kokiais tikslais. Ar strateginiais tikslais, ar kažkokiais gilesniais politiniais tikslais, bet ne, deportavimo procedūra nėra pradėta“ , – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Šią savaitę „Mūsų namai“ išplatino pareiškimą, kad Migracijos departamentas pradėjo O. Borščevskio deportavimo į Baltarusiją procesą.

Pranešime teigiama, kad Baltarusijoje O. Borščevskiui gresia iki septynerių metų įkalinimo, nes portalą „nash-dom.info“, kurio redaktoriumi yra O Karač vyras, Minko režimas pripažino „ekstremistine organizacija“.

Čia bandymas sukelti triukšmą, nežinau kokiais tikslais. Ar strateginiais tikslais, ar kažkokiais gilesniais politiniais tikslais.

„Lietuvoje vykdomas politinis žmogaus teisių aktyvistės Olgos Karač ir jos šeimos persekiojimas už žmogaus teisių veiklą, kuria siekiama apsaugoti nuo režimo pabėgusius baltarusius. Olgos Karač vyrui, žurnalistui Olegui Borščevskiui nebuvo suteiktas politinis prieglobstis, motyvuojant tuo, kad Baltarusijoje jam, tariamai, negresia pavojus gyvybei“, – rašoma pranešime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaite galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti O. Borščevskiui prieglobsčio Lietuvoje.

Atsižvelgdamas į šį sprendimą, Migracijos departamentas išsiuntė O. Karač vyrui raštą, kuriame jo prašoma nurodyti, ar jis sutinka iš Lietuvos išvykti savanoriškai.

„Tuo atveju, jeigu savanoriškai išvykti nesutinkate, Migracijos departamentas priims sprendimą dėl jūsų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Jūsų kilmės valstybę – Baltarusiją“, – rašoma departamento laiške O. Borščevskiui.

Nepratęsė leidimo, kurį turėjo

Anot E. Gudzinskaitės, O. Borščevskis yra pateikęs naują prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą gyventi kitu pagrindu, kuriuo jis ir anksčiau gyveno šalyje – Lietuvoje gyvena jo vaikai.

„Pagal šeimų susijungimą jis kaip tėvas tuo pagrindu anksčiau turėjo leidimą, dabar vėl pateikė prašymą. (...) Prašymas priimtas nagrinėti“, – pasakojo departamento direktorė.

Anot jos, departamentas O. Karač vyro prašymą išnagrinės per tris mėnesius.

E. Gudzinskaitės teigimu, šiuo metu O. Borščevskis Lietuvoje yra neteisėtai. Pasak jos, tikėdamasis gauti prieglobstį, vyras nepasirūpino prasitęsti leidimo gyventi, kurį turėjo.

„Formaliai žiūrint, jis turėtų išvykti iš Lietuvos, jam standartine tvarka ir buvo pasakyta. Bet jis į tą sureagavo neadekvačiai, sukėlė triukšmą, atsisakė bendradarbiauti su Migracijos departamentu ir pateikti paaiškinimus, kodėl jis negali išvykti iš Lietuvos“, – sakė departamento vadovė.

Pasak jos, įprastu atveju, deportuojamam asmeniui nesutikus savarankiškai palikti Lietuvos, jo duomenys perduodami Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), kuri pasirūpintų asmens išvykimu iš šalies.

„Bet su Baltarusijos piliečiais nėra standartinė situacija. (...) Departamentas įvertina, ar saugu asmenį išsiųsti iš Lietuvos. Šiuo atveju net nebuvome priėję prie sprendimo išsiuntimo (...) ir Migracijos departamentas šiuo metu neplanuoja jo išsiųsti iš Lietuvos“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Pasak departamento vadovės, nors O. Borščevskis atsisakė bendradarbiauti su įstaiga ir paaiškinti, kodėl negali išvykti iš Lietuvos, į Baltarusiją jis prievarta nebus išsiųstas, tačiau dėl neteisėto likimo Lietuvoje bus nubaustas administracine tvarka.

„Jei dokumentai bus tinkami, jam bus išduotas leidimas gyventi (Lietuvoje – BNS) šeimos susijungimo pagrindu“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Kalbėdama apie sprendimą nesuteikti prieglobsčio, departamento vadovė akcentavo, kad O. Borščevskis savo prieglobsčio prašymą grindė savo žmonos veikla.

„Migracijos departamentas nenustatė priežasčių, kad jis pats dėl savo veiklos būtų persekiojamas, jam kiltų grėsmė, su juo būtų politiškai susidorota. Jis viską ėjo per savo žmonos veiklą, o kiekvieno prieglobsčio atveju vertinama individualiai kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Negrąžino paso

O. Borščevskio advokatas Rytis Satkauskas BNS sakė, kad departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepriėmė dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo.

„Buvo atsakyta, kad mes nepratęsime leidimo šeimos pagrindu gyventi Lietuvoje, kadangi esate prieglobsčio prašytojas“, – teigė advokatas.

Atmetus prieglobsčio prašymą, anot R. Satkausko, O. Borščevskis gavo pranešimą, kad Lietuvoje gyvena nelegaliai ir turi išvykti.

„Jokio sprendimo dėl išsiuntimo nesu matęs ir negali jo būti, nes niekaip negali argumentuoti priimti tokio sprendimo. Nežinau, gal tas gąsdinimas buvo blefavimas“, – sakė teisininkas.

Anot jo, Migracijos departamentas taip pat du kartus atsisakė O. Borščevskiui grąžinti jo pasą „neargumentuodamas niekuo“.

„Bet kartu nurodydamas, kad gal užsienietis savo noru išvyktų į savo valstybę, tada gal duotų (pasą – BNS)“, – kalbėjo R. Satkauskas.

Jo teigimu, O. Borščevskio lauktų persekiojimas Baltarusijoje tiek dėl jo paties, tiek dėl O. Karač veiklos.

„Bandysime šią situaciją toliau kelti, ar Lietuvos teismuose, ar tarptautiniuose mechanizmuose“, – sakė advokatas.

O. Borščevskis Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų.

Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O. Karač prieglobsčio, nes, Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu. E. Gudzinskaitės teigimu, šis leidimas galioja trejus metus.

R. Satkauskas teigė, kad sprendimą nesuteikti prieglobsčio O. Karač nesėkmingai skundė Lietuvos teismams, todėl dabar kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Esame pateikę peticiją (Europos – BNS) Žmogaus Teisių Teismui, dar negavome patvirtinimo apie jos gavimą“, – sakė advokatas.

„Lietuvoje jau išnaudotos visos gynybos priemonės“, – pridūrė jis.

Leidimus gyventi Lietuvoje O. Karač taip pat gauna nuo 2014 metų.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.