Rengiamą desovietizacijos įstatymą palaikantys politikai neslepia – imtis sovietinių monumentų nukėlimo, įskaitant ir paminklų sovietiniams kariams kapinėse, leidžia situacija Ukrainoje. Dėl taikių piliečių ir žmogaus teisių nepaisančių veiksmų Ukrainoje, Rusija yra kaip niekada izoliuota nuo pasaulio. Tad bet kokie jos priekaištai ar spaudimas Lietuvai dėl planuojamos desovietizacijos sovietinių karių kapinėse būtų apribotas.

Visgi, nepaisant Kremliaus pradėto karo ir dėl to pasikeitusios tarptautinės opinijos Rusijos atžvilgiu – Lietuvoje nėra aiškaus sutarimo dėl brandinamos iniciatyvos sukelti dar vieną desovietizacijos bangą. Šios aplinkybės, panašu, nesuardė kelis dešimtmečius tarp Lietuvos politinių partijų egzistavusios takoskyros dėl istorinės atminties gairių. Frontas dėl istorijos politikos, kurio vienoje pusėje yra dešinieji konservatoriai, o kitoje – centro kairės partijos su socialdemokratais priešakyje – išlieka.

Valdantieji konservatoriai akcentuoja, kad karas Ukrainoje aktualizuoja Lietuvoje likusių sovietinių memorialų problemą. Todėl, sako jie, būtina kuo skubiau atsisveikinti su kapinėse stovinčių sovietinių kareivių skulptūromis ar bent jau laikinai juos uždengti Ukrainos vėliavomis. Tuo tarpu centro kairės perspektyvoje esančios partijos demonstruoja kiek kitokias nuotaikas ir argumentus. Socialdemokratų ir „valstiečių“ atstovai teigia, kad skubėti šluoti sovietinių memorialų tikrai nereikia. Tam būtini debatai. Kitu atveju, akcentuoja socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, bus parodytas neišmanymas ir patenkinta chunveibiniška aistra. Arba, sekant „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio logika, gali būti įžeisti į Lietuvą nuo Rusijos karinės agresijos pabėgę rusakalbiai Ukrainos piliečiai.

V. Andriukaitis: paminklų griovimai atspindi chunveibinišką aistrą

Savo nuomonę diskusijose dėl kolektyvinės atminties visada garsiai reiškęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis itin kritiškas šiuo metu bręstančioms iniciatyvoms. Pasak jo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje fone pasigirdęs raginimas kuo greičiau griauti okupantus šlovinančius paminklus yra neišmanėliškas ir nekultūringas. V. Andriukaitis tvirtina, kad egzistuoja aiškus skirtumas tarp neofašistinio Vladimiro Putino režimo ir Sovietų Sąjungos. Ir į šį skirtumą, akcentuoja jis, būtina atsižvelgti net tuo atveju, kai dabartinis Kremliaus režimas sovietinius simbolius dažnai įjungia į savą ideologiją ir propagandą.

Ruskij mir yra baisus sindromas. Jie, žinoma, eksploatuoja Sovietų Sąjungos paveldą, bet tai yra visiškai ne tas pats. Todėl kalbėti apie desovietizacijas šalyje po 30 metų – tai yra ir neišmanymas, ir kvailumas.

„Tie, kurie tą siūlo, turi suvokti, kad šiandien susiduriame turbūt ne su sovietizmu, o su putinizmu, su visiškai kita ideologija, kuri su Sovietų Sąjungos ideologija nieko bendro neturėjo ir neturi. Tie, kurie mano, kad turi – yra neišmanėliai. Akivaizdu, kad bendrumas yra tame, kad tai totalitarizmo atmainos. Autoritarizmo–totalitarizmo atmainos. Totalitarizmo šleifas išlieka, bet totalitarizmo pavyzdžių per visą pasaulį turime pačių įvairiausių: pradedant nuo fašistinio totalitarizmo Italijoje, baigiant frankistiniu ar polpotiniu, ar nacistiniu Vokietijoje bei totalitarizmu Kinijos variantuose. Reikia sugebėti juos atskirti“, – Eltai teigė politikas, dar kartą pažymėdamas, kad dabartinis Kremliaus režimas nėra lygus sovietiniam.

„Šiandien mes putinizmą turime kaip visiškai aiškią neofašistinę rusiškojo šovinizmo atmainą.... Būtent rusiškojo, kur tarybinio internacionalizmo nė kvapo nebelikę. Ruskij mir yra baisus sindromas. Jie, žinoma, eksploatuoja Sovietų Sąjungos paveldą, bet tai yra visiškai ne tas pats. Todėl kalbėti apie desovietizacijas šalyje po 30 metų – tai yra ir neišmanymas, ir kvailumas“, – sakė socialdemokratas.

Dėl tokių priežasčių, kaip aiškino V. Andriukaitis, valdančiųjų keliami klausimai dėl sovietinių karių paminklų likimo – ypač tų, kurie stūkso kapinėse – yra prastas sumanymas.

„Nėra juoda ir balta. Tai pakankamai sudėtingas dalykas ir vėlgi kiršinti dalį visuomenės ir mirusiųjų kontekste, žuvusių karių kontekste... Juk tai ir pagarbos reikalas. Aš tai atsargiai žiūrėčiau. Reikalinga plati diskusija dėl istorinio paveldo paminklų interpretacijos“, – sakė V. Andriukaitis ir pažymėjo, kad jis yra griežtai prieš sovietinių memorialų griovimus.

„Aš esu prieš griovimus. Griovimai atspindi tik tokią pačią chunveibinišką“ aistrą, – teigė socialdemokratas kartu surasdamas progą pasiųsti keletą epitetų dabartiniam kultūros ministrui Simonui Kairiui. Pasak V. Andriukaičio, tiek palaikydamas dabartinę inciatyvą, tiek būdamas vienu iš iniciatorių nukelti paminklą Vilniuje Petrui Cvirkai, ministras parodė savo nekultūringumą.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Jau padarė su Cvirkos paminklu kultūros ministras. Jis pasipuošė kaip antikultūros ministras“, – apibendrino V. Andriukaitis.

Tarp Seimo socialdemokratų laikysena nuosaikesnė

Visgi tarp Seimo socialdemokratų pozicija šiuo klausimu šiek tiek nuosaikesnė. Pavyzdžiui, socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas šį kartą tvirtino apskritai labai nesigilinąs į siūlomą iniciatyvą. Kaip pažymėjo parlamentaras, šiuo metu yra ir svarbesnių dalykų. Be to, politikas tarsi leido suprasti, kad sumanymas pačia savo esme nėra labai ydingas.

„Jei tai padaroma tvarkingai ir kultūringai... Mirusių ramybę nelabai gerai drumsti, bet kokiu atveju tą galima išspręsti kultūringai ir protingai“, – Eltai teigė politikas.

Anot jo, klausimą dėl tolesnio paminklų sovietiniams kariams likimo miestuose ir miesteliuose turėtų spręsti pačios bendruomenės. Pavyzdžiui, akcentavo socialdemokratas, jam visiškai nekliūna Klaipėdos miesto mero užmojis iš uostamiesčio iškelti memorialą sovietiniams kariams. Tačiau, leido suprasti A. Sysas, jei klaipėdiečiai laikosi kitokios nuomonės ir siektų kai kuriuos memorialo elementus iškeldinti – tokie sprendimai, anot jo, yra tinkami.

„Man, kaip vilniečiui, būtų tas pats, bet klaipėdiečiui, kuris sportuoja, poilsiauja... Čia reikėtų klausti klaipėdiečių. Manau, kad miesto gyventojai turėtų patys daugiau dalyvauti sprendimų priėmime. Matytųsi, ko jie nori ir ką jie siūlo, kaip tai daro kitos šalys. Yra apklausos, yra referendumai. Juk miestiečiai gyvena konkrečiame mieste, ne koks viršininkas iš Vilniaus ar iš Kauno“, – sakė jis.

Manau, kad miesto gyventojai turėtų patys daugiau dalyvauti sprendimų priėmime. Matytųsi, ko jie nori ir ką jie siūlo, kaip tai daro kitos šalys.

Kita vertus, socialdemokratas akcentavo, kad tokios iniciatyvos gali turėti ir savo kainą. Ypač jei šiuo atveju viešosiose erdvėse likusio sovietų paveldo atsikratyti būtų imtasi labai greitai.

„Tai laikmečio mada ir laikmečio idėja. Jei „ant karštųjų“ daroma, tai po kiek laiko nuomonė pasikeičia. Bet aš nedarau didelės politikos šiuo klausimu, yra įstaigos, kurios atsakingos už šiuos dalykus – paveldą, kultūrinį, meninį, politinį lygį. Jos priima sprendimus“, – sakė politikas.

R. Karbauskis: to nesupras ukrainiečiai

Sumanymui kuo greičiau apsivalyti nuo šalyje likusių sovietinių memorialų nelinksta pritarti ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tik skirtingai nei V. Andriukaitis, „valstietis“ tvirtino nepritariąs ne tiek pačiam sumanymui, kiek skubai tą padaryti kuo greičiau. Politiko manymu, bandymas šiuo metu nugriauti sovietų armiją šlovinančius paminklus gali turėti neigiamų pasekmių. Viena jų – kaip į tai pasižiūrės į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai iš Rytų Ukrainos. R. Karbauskio įsitikinimu, nuo Rusijos agresijos bėgantys rusų kilmės ukrainiečiai to gali nesuprasti, ypač, jei tai bus susiję su memorialais kapinėse.

„Rytų Ukraina – yra rusų kilmės žmonės, ir mes tą puikiai žinome. Tai yra Ukrainos piliečiai, kurie yra rusų kilmės. Ir tie, kurie dabar kalba apie desovietizaciją Lietuvoje, to nesupranta. Juk gali būti taip, kad atvykusio ukrainiečio senelis ar močiutė guli tuose pačiuose kapuose. Jie tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir žuvo Lietuvoje. Ne tų rusų, kuriuos mes laikome okupantais, o ukrainiečių rusų, kurie šiandien kaunasi gindami Ukrainą. Aš matau šią problemą. Lietuviams tai reikia paaiškinti“, – sakė jis, pridurdamas, kad taip pat nededąs lygybės ženklo tarp dabartinio šovinistinio Rusijos režimo ir sovietinio lagerio XX amžiuje.

A. Ufarto / BNS nuotr.

„Sovietų kariuomenė kovojo prieš fašizmą, dabar Rusijos kariuomenė yra tokia pat kaip fašistai. Bet lygybės ženklo padėti negalime“, – sakė jis.

Sovietų kariuomenė kovojo prieš fašizmą, dabar Rusijos kariuomenė yra tokia pat kaip fašistai. Bet lygybės ženklo padėti negalime.

Kritiškai R. Karbauskis įvertino ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymą – nelaukti ilgai užtruksiančių atsakingų institucijų sprendimų dėl paminklų nukėlimo ir juos uždengti Ukrainos vėliavomis. Tokia idėja, teigė „valstiečių“ lyderis, yra ne ką geresnė, nei skubėti nukelti sovietinius paminklus. Ukrainiečiai, tęsė politikas, to taip pat gali nesuprasti.

„Kontekstas juk yra kitas. Mes įveliame į savo pačių propagandą tai, kas yra istorija“, – teigė R. Karbauskis.

Visgi politikas pažymėjo nepritariąs sumanymo skubai, o ne vadinamojo desovietizacijos įstatymo idėjai kaip tokiai. R. Karbauskio teigimu, ateityje, gerai išdiskutavus, tolesnis tam tikros simbolikos memorialuose klausimas gali ir turi būti apsvarstytas.

„Aš esu irgi už tai, kad mes tai padarytume. Bet tikrai ne dabar ir ne šiame kontekste. Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad mes esame prieš kai kuriuos simbolius, kurie yra tuose memorialuose, bet mes nenurašome tų žmonių... Įstatymą galime priimti, bet nepulkime taip, kaip Landsbergis ragina, nes tai yra propaganda. Tai yra pigus bandymas kažką pasakyti karo tema“, – apibendrino  R. Karbauskis.