Anot opozicijos atstovų, jeigu šis politikas liks poste, jos atstovai pasitrauks iš URK.

„Tai nėra karas tarp opozicijos ir pozicijos, tai yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtume. Likus šitam žmogui komiteto pirmininku, matyt, bendradarbiavimas Seime taps problematiškas“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė opozicijos lyderis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Saulius Skvernelis.

Didžiausiosios opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pranešė, kad du iš aštuonių komiteto narių iš jo pasitrauktų, jei ir toliau jam vadovaus Ž. Pavilionis.

„Mes ir savo pareiškime akcentuojame, kad nepasitikime kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininku ir nematome galimybės dirbti kartu. (...) Jeigu pirmininkas lieka koks yra dabar, tiesiog jie negali su juo dirbti ir pasitrauktų iš komiteto“, – sakė A. Norkienė.

URK dirba LVŽS frakcijos nariai Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus.

Tai nėra karas tarp opozicijos ir pozicijos, tai yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtume.

Trečiadienį opozicinių frakcijų seniūnai V. Čmilytei-Nielsen įteikė 55 Seimo narių parašus dėl nepasitikėjimo URK pirmininku Ž. Pavilioniu.

„Manau, kad jis pats turėtų susiprasti ir pasitraukti. Tie veiksmai, kurie vykdomi jam esant komiteto pirmininku, iš esmės diskredituoja Lietuvos užsienio politiką, kelia daug problemų institucijoms, atsakingoms už užsienio politiką – nuo prezidento institucijos iki Seimo“, – tvirtino S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad pokalbis su rusų provokatoriais nebuvo vienintelė Ž. Pavilionio klaida užsienio politikoje.

„Tai tikrai nėra vienkartinis veiksmas, kuris dabar įvyko, tai nuoseklus elgesys. Manyčiau, kad vardan to bendro tikslo, kurį turime, o užsienio politikoje galime pasakyti, kad iki šiol turėjome pilną sutarimą pozicija ir opozicija, tai vardan to tikslo valdantieji galėtų rasti žmogų, kuris galėtų atsakomybes už komitetą prisiimti. Jie turi daug kompetentingų žmonių“, – sakė opozicijos lyderis.

Seimo pirmininkė savo ruožtu teigė, kad pagal Seimo statutą, gavusi reikiamą parašų skaičių ji privalo apie nepasitikėjimo iniciatyvą informuoti Seimą. Tai V. Čmilytė-Nielsen ketina padaryti ketvirtadienį, po to prasidės nepasitikėjimo procedūra.

Statutas numato, kad pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną svarstomas, kai tokią iniciatyvą pareiškia ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų. Sprendimas dėl atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra už atstatydinimą turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

V. Čmilytė-Nielsen trečiadienį sakė kritiškai vertinanti Ž. Pavilionio naudojamą retoriką, tačiau jo atstatydinimui nepritarianti.

„Apmaudu, kad mes, atrodo, einame tuo scenarijumi, kuris primestas iš šono, primestas provokatorių. Man rodos, kad toliaregiškiausia būtų šioje situacijoje nereaguoti ir nepasiduoti provokacijoms“, – sakė ji.

„Kritiškai vertinu Seimo nario retoriką, manau, kad ji galėtų būti santūresnė. Jis, beje, ir pats pripažino, kad nelabai tiksliai, nepakankamai santūriai kalbėjo, tačiau vėlgi kelčiau klausimą, kas labiau pasiduoda provokacijai – ar Žygimantas Pavilionis, kalbėdamas su provokatoriais, ar kolegos Seimo nariai, kurie reaguodami į tą provokaciją, kelia klausimą dėl jo netinkamumo eiti pareigas“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Kaltinimus dėl pasidavimo provokacijai opozicijos atstovai atmetė.

„Tai nepagrįstas kaltinimas, galbūt bandymas išgelbėti gerbiamą Pavilionį“, – sakė S. Skvernelis.

„Tai nėra privatus pokalbis, naudojama leksika kelia daugybę problemų“, – pabrėžė jis.

Rusijos pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Tačiau įrašas paskelbtas tik neseniai.

Vaizdo įraše Ž. Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.

Į apsimetėlių iš Rusijos spąstus patekęs Ž. Pavilionis teigė esąs įsitikinęs, kad nepadarė žalos Lietuvos interesams. Jo teigimu, po šios atakos būtina solidžiai reaguoti – išmokti pamokas ir pasiruošti galimoms būsimoms atakoms.