Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Eugenijus Jovaiša sukritikavo Tūkstantmečio mokyklų projekto strategiją, kuri, pasak jo, yra nukreipta į dideles mokyklas ir klases.

„Aš niekaip negaliu suprasti, ar edukologijos mokslas taip vienareikšmiškai aiškina, kad gera mokykla yra didelė mokykla. Aš manau, kad nėra tokios paradigmos. Reikia suprasti, kad didelė klasė nėra laimė. (...) Aš žinau, ką reiškia suvaldyti klasę, kurioje yra 30 mokinių, aš žinau, ką reiškia suvaldyti klasę, kurioje yra 15–18 mokinių. Tai yra nepalyginami dalykai“, – komiteto posėdyje teigė E. Jovaiša.

„Dabar gi mūsų visa mokyklos pertvarkos strategija yra statoma į didelę, šiuolaikišką, griozdišką mokyklą. Tokia yra tiesa. Ir visas šis pertvarkos planas – Tūkstantmečio mokykla – yra į tai nutaikyta“, – pridūrė jis.

Todėl politikas stebėjosi, kam gi reikia iš Lietuvos „varyti mažas mokyklas“.

„Lietuva maža, jeigu mes varome iš Lietuvos mažas mokyklas, yra labai aiškus grįžtamasis socialinis ryšys. Mes varome iš Lietuvos kaimą, tai reikia suprasti. Ne tik kaimą, mes varome iš Lietuvos nedidelius miestelius. (...) Tai kodėl toje Tūkstantmečio mokyklų programoje negali būti tam tikra dalis, kuri stiprintų nedideles mokyklas, rodytų nedidelių mokyklų taip pat patrauklumą“, – sakė E. Jovaiša.

LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Didelė mokykla, didelė klasė nėra kokybės garantas. Taip pat kokybės garantas nėra ir niekada nebus gera infrastruktūra. Tai yra tik priemonė“, – akcentavo jis.

E. Jovaiša pabrėžė, kad ugdymo kokybės garantas yra geras mokytojas.

Dabar gi mūsų visa mokyklos pertvarkos strategija yra statoma į didelę, šiuolaikišką, griozdišką mokyklą. Tokia yra tiesa. Ir visas šis pertvarkos planas – Tūkstantmečio mokykla – yra į tai nutaikyta.

Tūkstantmečio mokyklų projektui nemažai pastabų turėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Vilija Targamadzė.

„Aš tikrai siūlau dar pergalvoti tikslo-rezultato paradigmoje. Šiandieną aš pasigendu ir sisteminio požiūrio, ir realaus konteksto įvertinimo. Tai yra akstinas Tūkstantmečio mokyklų ir sietinas su tinklo optimizavimu. Ir tai yra susiūta baltais siūlais“, – komitete teigė V. Targamadzė.

„Taigi reikia visgi dar pergalvoti ir neskubėti įgyvendinti, kol dar nėra tokio visuminio supratimo“, – pridūrė ji.

Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė pasidžiaugė, kad švietimui ketinama skirti 210 mln. eurų. Vis dėlto politikė pripažino, kad jai Tūkstantmečio mokyklų programa vis dar kelia nemažai abejonių.

„Kodėl mes centralizuojamės į 150 mokyklų, man vis tiek nėra aišku. (...) Tikiuosi, kad savivaldybėms nebus duota savaitė laiko susipažinti, kad jos tikrai galėtų pareikšti pastabas“, – pabrėžė L. Nagienė.

Savo ruožtu ŠMSM vicekancleris Ramūnas Skaudžius komiteto posėdyje patikino, kad ministerija tikrai nėra nusistačiusi prieš mažas mokyklas. Vis tik, pasak jo, mažoms mokykloms geriausias sprendimas yra tapti jungtinės mokyklos dalimi.

„Mes norime pasakyti, kad nesame prieš mokyklas, bet esame už kokybę. Ir tikrai nesuprantame ir neįsivaizduojame, kaip galime pateisinti mokyklas, kur yra po vieną, du antrokus, trečiokus ar ketvirtokus. Ten mokiniai negali sudaryti socialinių jokių kontaktų, užmegzti ryšių“, – teigė R. Skaudžius.

„Mes matome, kad maža mokykla gali būti, maža mokykla gali būti kaip jungtinės mokyklos dalis, ir ji tikrai gali puikiai egzistuoti. (...) Būnant jungtinės mokyklos dalimi galima užtikrinti ir krūvį, ir pagalbą ir naudotis bendrais resursais visos mokyklos, o ne tik tos mažos mokyklėlės“, – taip pat pažymėjo jis.

ELTA primena, kad ateinančių metų sausio mėnesį visos šalies savivaldybės bus kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. ŠMSM baigia parengiamuosius jos darbus. Tiek rengiant paraiškas, tiek vėliau įgyvendinant jose išsikeltus tikslus savivaldybėms padės, jas konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertai. Pirmuosius „Tūkstantmečio mokyklų“ projektus tikimasi pradėti įgyvendinti jau ateinančių metų rudenį.

Ministerija teigia, kad programoje galės dalyvauti visos Lietuvos savivaldybės. Savivaldybių komandos rengs pažangos planą, kuriame atsispindės visos savivaldybės švietimo kokybės stiprinimas, bus nurodytos programoje tiesiogiai dalyvausiančios mokyklos. Tai gali būti pradinės, progimnazijos, pagrindinės mokyklos ar gimnazijos. Svarbu, kad jos nevykdytų mokinių atrankos. O jų dalyvavimas programoje turėtų aiškų teigiamą poveikį ir kitų mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Programos biudžetas – 210 mln. eurų. Savivaldybių pažangos planų įgyvendinimui yra numatyta 190,5 mln. eurų, savivaldybių netiesioginėms išvadoms – 2,1 mln. eurų, projektų administravimui – 2,1 mln. eurų, ekspertiniam konsultavimui – 4,2 mln., papildomoms lėšoms už bendrus projektus – 11,1 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) 2021–2026 metų laikotarpiui.  

Konkreti parama savivaldybei priklausys nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje.

Pirmasis programos etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Ministerija planuoja, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų šalies savivaldybių.