Neteko daugiausia

Nuo pernai spalio per metus partijoms priklausančių asmenų Lietuvoje sumažėjo 2 751. Teisingumo ministerijos ką tik paskelbtais duomenimis, dabar į partijas susibūrę 98 324, arba 4 proc. rinkimų teisę turinčių valstybės piliečių.

Iš 24 veikiančių partijų savo bendruomenę nuo pernai pasiaugino vos trys. Laisvės partija (LP) pagausėjo 441 nariu, iki 3 460. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) metai buvo permainingi – po pernykščių Seimo rinkimų per pusmetį ji paaugo 234 nariais, tačiau per pastarąjį prarado 154 ir dabar jungia 4 372. Tad nors dabar turi 80 daugiau nei prieš metus, tačiau tendencijos nepalankios. Rusų aljansas taip pat paaugo, bet tik šešiolika narių ir tebebalansuoja ant būtinos minimalios 2 tūkst. narių kartelės – tik tais šešiolika ją ir viršija.

Visos kitos patyrė didesnių ar mažesnių praradimų. Socialdemokratai (LSDP) neteko net 1 554 ir dabar jungia 15 205 bičiulių. Seimo rinkimus pernai laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sumažėjo 384 ir dabar turi 13 388 narius. Kiti valdantieji – Liberalų sąjūdis dabar jungia 6 965 asmenis, 154 mažiau nei pernai. Darbo partija, prieš aštuonerius metus turėjusi per 25 tūkst. narių ir buvusi didžiausia valstybėje, nuo pernai spalio prarado 289 ir dabar deklaruoja 10 481 narį.

Nuo pernai spalio per metus daugiausia narių prarado socialdemokratai. (A. Ufarto/Fotobanko nuotr.)

Sumenko ir neparlamentinės partijos. Tiesa, daugelis jų vos perkopia minimalų reikalaujamą narių skaičių. Štai Dariaus Kuolio „Lietuvos sąrašas“ prieš metus deklaravo turintis 2 004 narius, dabar – 2003, Stanislovo Buškevičiaus „Jaunoji Lietuva“ – pernai 2004, šiemet 2002.

Dvi – „Drąsos kelias“ ir „Žemaičių partija“ – duomenų apie savo narius visai nepateikė.

Augimo priežastys

„Per 80 proc. ateinančiųjų į LP anksčiau jokiai politinei organizacijai nepriklausė. Vadinasi, šie žmonės laukė politinės jėgos, kuri drąsiai kalbėtų apie jiems aktualius klausimus, neišsisukinėtų nuo Lietuvoje vadinamųjų nepatogių temų, kurios kitiems yra realybės dalis ir ką mūsų šalis privalo daryti, jei nenori tapti Europos provincija, laukė partijos, kuri nori kurti turtingą, gražią, aukštos kokybės švietimo valstybę“, – LP pirmininkės pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad nemažai žmonių tai išgirdo iš jų partijos ir todėl ji gausėja.

Norinčiųjų prisijungti prie jos yra visoje Lietuvoje. Beje, pasak V.Mitalo, Seimo rinkimų rezultatų analizė parodė, kad nebuvo nė vienos savivaldybės, kur LP būtų surinkusi mažiau nei 5 proc., taigi ir savivaldos rinkimuose galima tikėtis palaikymo, o vos trečius savo metus pradėjusi politinė jėga nėra vien didmiesčių partija, kaip kai kas teigia. Jos vicepirmininkas džiaugiasi, kad yra labai stiprių skyrių ir mažesniuose miestuose – Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose.

„Stengiamės, kad partija, ne kaip kitos, būtų ir labai atvira. Daugybę savo vidinių pasitarimų transliuojame visiems nariams, kad visi galėtų įsitraukti. Dalyvauti partijos suvažiavime ar į rinkimus kviečiame registruotis net ir partijai nepriklausančius, bet savo veiksmais, požiūriu panašius į mus. Ir tas partijos atvirumas taip pat duoda savo rezultatą“, – sėkmės dėmenis vardija V.Mitalas.

Tiesa, sociologinės apklausos LP nepalankios, „Baltijos tyrimai“ ir „Vilmorus“ neprognozavo tokios jos sėkmės ir Seimo rinkimuose. Pasak LP vicepirmininko, rezultatą atitiko „Norstat“ atliekami tyrimai, kurie ir dabar rodo, kad partija išlaiko panašų kaip rinkimuose populiarumą – apie 9 proc. rinkėjų ir šiandien tikina esantys pasiryžę už ją balsuoti.

Socialdemokratai gryninasi

Kitos partijos, nors per metus prarado nemažai savo narių, tai aiškina savo gretų gryninimu, tik popierinių, bet ne realių narių išbraukimu.

Vos ne kas dešimto nario (9,3 proc.) netekusios LSDP atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas taip pat tikina, kad narių skaičių pokyčiai neatspindi, kas dabar vyksta partijoje. Jis pasakoja, kad prieš partijos pirmininko rinkimus šį pavasarį kiekvienas skyrius patikrino, kiek turi aktyvių narių, besilaikančiųjų LSDP statuto reikalavimų, t.y. dalyvauja partijos veikloje, moka nario mokestį, neišvykę gyventi į kitą šalį ar neiškeliavę anapilin. Tad dabartinis skaičius tiksliai atspindi, kiek yra aktyvių, o ne popierinių socialdemokratų. Pasak J.Pankausko, šiuo metu partijoje net daugėja naujų narių – keliasdešimt naujų iš dalies kompensuoja neaktyvių narių išbraukimą iš sąrašų. „Susidomėjimas socialdemokratais, partijos augimas visuose skyriuose atsispindi tiek naujų narių atėjimu, tiek ir sociologinių apklausų rezultatuose“, – džiaugiasi LSDP atsakingasis sekretorius. Šią gegužę socialdemokratų vairą perėmus Europos Parlamento narei Vilijai Blinkevičiūtei, jie šoko į reitingų viršūnes.

Tačiau LSDP savo gretų peržiūra neapsiribojo. „Statute įvedėme partijos rėmėjo statusą tiems, kurie simpatizuoja socialdemokratams, juos palaiko, ne tik už juos balsuoja, bet gal nori su jais kandidatuoti, pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose. Tai gana populiaru ir Vakaruose“, – aiškina J.Pankauskas.

Taigi į partiją nebūtina stoti – gali dalyvauti jos veikloje nebūdamas nariu.

LVŽS nebyra. Kol kas?

Partijos sąrašų revizija pokyčius juose aiškina ir LVŽS pirmininko pavaduotoja, sekretoriato vadovė Kristina Kirslienė: „Lapkričio pabaigoje pirmą kartą ir LVŽS vyks visuotiniai partijos pirmininko rinkimai. Anksčiau jį rinkdavo suvažiavimo delegatai. Skyriai liepą įpareigoti atlikti inventorizaciją. Jei yra tokių, kurie nedalyvauja veikloje ir nesirengia to daryti, nenori savęs identifikuoti su mūsų partija ar yra emigravę iš Lietuvos, skyriai juos išbraukia.“

Tačiau, K.Kirslienės tikinimu, kai į Sauliaus Skvernelio suburtą Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ perėjo keli autoritetingi „valstiečiai“, kartu pasitraukdami ir iš LVŽS, paskui juos kitus palikusiuosius šią partiją galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Štai jau keliolika metų populiariausia LVŽS nare buvusi Rima Baškienė pasitraukė iš partijos, bet, K.Kirslienės pateiktais duomenimis, iš Šiaulių rajono skyriaus, kuriam ji priklausė, neišėjo nė vienas. Iš partijos pašalinus kitą autoritetingą jos narį Tomą Tomiliną, iš Anykščių, kur jis kandidatavo, skyriaus išėjo keturi, du narystę suspendavo. K.Kirslienė pripažįsta, kad kilus diskusijų dėl partijos vertybių, kai T.Tomilinas Seime pritarė lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektui, dėl liberalesnių pažiūrų iš LVŽS išėjo gal apie 20 narių.

Tačiau gal vertėtų pridurti: kol kas? Niekas per daug neabejoja – S.Skvernelis ir jo komanda tik koketuoja, sakydama, kad gal naują partiją steigs, o gal nesteigs. Tad kai bus į kur pereiti, tikėtina, dalis „valstiečių“ ir pereis. Tiesa, suburti 2 tūkst. partijos steigėjų ne taip paprasta net ir populiariam politikui.

Prognozuojamas šansas

Regionų partijos pirmininkas Seimo narys Jonas Pinskus sako, kad jau pats pavadinimas įpareigoja rūpintis regionais, atskirties mažinimu visais aspektais – infrastruktūros, sveikatos apsaugos, švietimo, o problemų čia labai daug.

Tad anksčiau „socialdarbiečių“ persikrikštijimą ir akcentą į regionus perspektyviu pavadino ir ne vienas politologas. Jei partija iš tiesų susikoncentruos į regionų problemų sprendimą, gali tapti konkurente LVŽS.

Pasak J.Pinskaus, partija gausėja ir stipriai, ateina naujų žmonių, steigiasi nauji skyriai, atsikuria prigesę. Anksčiau skyrių buvo tik 38, o pagal naujus partijos įstatus dabar jie steigiami pagal rinkimų apygardas.

Oficialioji statistika rodo, kad per metus partija sumenko keliolika narių, bet per pastarąjį pusmetį jau pagausėjo šešiomis dešimtimis.

Trys mažiau nei viena

„Laisvės ir teisingumo“ partija, turinti vienintelį atstovą Seime – savo pirmininką Remigijų Žemaitaitį, per metus sumažėjo 29 nariais ir dabar jungia 4 649. Partija vadinama trijų muškietininkų, nes pernai vasarą susibūrė iš Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) ir prie jos prisijungusio Artūro Paulausko vedamo judėjimo „Pirmyn, Lietuva“, taip pat buvusių „tvarkiečių“ su R.Žemaitaičiu priešakyje. Aritmetiškai tai galėjo būti didžiulė partija: „Laisvė ir teisingumas“ anuomet deklaravo turinti apie 3 tūkst., „Pirmyn, Lietuva“ apie 500, „Tvarka ir teisingumas“ per 11 tūkst. narių.

„Partijos nori parodyti, kad turi 10 tūkst. ir daugiau narių, bet kai reikia rinkimuose pagelbėti visose apie 2 tūkst. apylinkių, iškelti kandidatus Seimo rinkimų apygardose, suformuoti partijos rinkimų sąrašus, reikia bent 2,2 tūkst. aktyvių narių, o ir tiek sunku rasti. „Tvarka ir teisingumas“ turėjo 12 tūkst. narių, bet kai rinkimuose gauni 24 tūkst. balsų, kyla abejonių, arba net ne visi nariai ir jų šeimų nariai už šią partiją balsuoja, arba tiek jų nėra“, – svarsto R.Žemaitaitis.

Iš tiesų partijos greičiau pildosi politiniais perbėgėliais nei naujai į politiką ateinančiais asmenimis, ir čia maloni išimtis tik nauja Laisvės partija.

Jis sako nematęs, kad partijos, kurios veikia dešimt–penkiolika metų, žymiai padidintų narių skaičių. O norinčiųjų dalyvauti politikoje žmonių kuo toliau, tuo daugiau atsisako. Jo įsitikinimu, panašios pakraipos partijos turi vienytis, nes po vieną barstydamosi nieko nepasieks.

Tačiau, kaip rodo ir jo vadovaujamos partijos patirtis, jei susiburia tik menką įtaką teturinčios, nieko ir nelaimi. Bet kol kas R.Žemaitaitis tikina, kad nei jis pats, nei jo vadovaujama partija neketina jungtis prie kurios kitos – jau įsteigtos ar ketinančios tvertis. Nors neabejoja, kad į, tikėtina, subursimą S.Skvernelio partiją nueis apie 5 proc. iš „Laisvės ir teisingumo“, panašiai tiek iš socialdemokratų, koks dešimtadalis „valstiečių“, antra tiek „darbiečių“.

Telkia ir nepartinius

Iš tiesų partijos greičiau pildosi politiniais perbėgėliais nei naujai į politiką ateinančiais asmenimis, ir čia maloni išimtis tik nauja Laisvės partija. Negali nesutikti ir su abejonėmis, kad kai kurių partijų sąrašuose – tik popieriniai nariai. Kai kurių partijų nei pavadinimo, nei lyderio vardo dauguma nepasakytų, o, pavyzdžiui, „Lietuva – visų“ pagal deklaruojamą narių skaičių yra septinta pagal dydį partija Lietuvoje. Ji jungia net 4 267 narius, tad kodėl apie ją po rinkimų jau metai negirdėti? Kaip, beje, nebuvo girdėti ir iki rinkimų.

Keistų minčių kelia net parlamentinės partijos. Štai Liberalų sąjūdis deklaruoja turintis beveik 7 tūkst., tačiau prieš porą savaičių vykusiuose visuotiniuose pirmininko rinkimuose balsavimo teisę turėjo tik kiek per 1,9 tūkst. – tie, kurie moka nario mokestį (jei nėra nuo jo atleisti). Tokia teise pasinaudojo 854, nors balsuoti buvo galima kelias dienas, internetu. Gal kad rinkimų baigtis buvo aiški – Viktorijai Čmilytei-Nielsen rimtos konkurencijos neatsirado? Tačiau jei balsavimo teisės neturi nė trečdalis narių, tai kas tie kiti?

Stiprėja tendencijos, kad nepartiniams net didelės partijos patiki vesti rinkimų sąrašus, juose jų tik daugėja. Socialdemokratai net įteisino partijos rėmėjo institutą. Tad stoti į partiją norint dalyvauti jos veikloje jau kaip ir nebūtina. Žinant visuomenės nemeilę partijoms, bandoma bent taip prisirišti prijaučiančiuosius. Viena vertus, didėjantis partijų atvirumas – gerai. Bet tokiu atveju, kam stoti į partiją, jei gali dalyvauti jos veikloje ir kandidatuoti rinkimuose ir be narystės?

Beje, ne tik Lietuvoje – ne vienoje šalyje sistemines partijas nurungia įvairūs staiga iškilę judėjimai, pučiasi populistiniai naujadarai. Bendras partijų narių skaičius per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelyje šalių mažėja. ES vidutiniškai partijoms priklausančių asmenų dalis kiek didesnė nei Lietuvoje, nors atskirose valstybėse šis procentas skiriasi. Lietuvoje prieš keletą metų jis siekė 3 proc., dabar 4 proc. balso teisę turinčių piliečių. Bet gyventojų mažėjo sparčiau nei partijų narių. Vis dėlto, pavyzdžiui, prieš penkerius metus partinių buvo per beveik 120 tūkst., apie 21,5 tūkst. daugiau nei dabar.

Bet partijų skaičius žymiai sumažėjęs – dabar veikiančių yra 24, o yra buvę ir per 40. Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo iš viso veikė 77 politinės partijos. Tiesa, kai kurios buvo tik vieno politinio sezono, o kartais ir ne viso. Partijų steigimo bumas apmalšintas įstatymo reikalavimais. Pavyzdžiui, steigėjų iki 2005 m užteko 400, paskui – 1 tūkst., o nuo 2016-ųjų – 2 tūkst., ir tai iš partijų žemėlapio ištrynė kai kurias liliputes. Seimo rinkimuose pernai sąrašus kėlė septyniolika partijų, tačiau 5 proc. balsų kartelę, kaip ir per praėjusius rinkimus, peržengė šešios.

Vakaruose anksčiau buvo mažiau partijų, bet pastaruoju metu jų skaičių padidino atsiradę įvairūs partijomis virtę judėjimai, pavyzdžiui, prieš imigrantus ar ES, taip pat įvairių teisių – moterų lygių galimybių ar seksualinių mažumų gynėjai.

Labiausiai sumažėjo socialdemokratų