Seimo komitetas pirmadienį aptarė liepos pradžioje Varšuvoje vykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus. Čia buvo patvirtinta, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje kitąmet bus dislokuoti tarptautiniai batalionai, kiekviename – apie tūkstantis karių. Į tokius NATO sprendimus kritiškai sureagavo Rusija, pavadindama tai grįžimu į Šaltojo karo laikus.

Atsiras „Iskander“

Po uždaro posėdžio žurnalistų klausiamas, ar toks NATO sprendimas nepaskatins Rusijos sutelkti dar daugiau karinės galios Karaliaučiaus srityje prie Lietuvos, komiteto vadovas A.Paulauskas sakė, jog Rusija karinę galią šioje teritorijoje stiprins nepriklausomai nuo Aljanso veiksmų.

„Mes tikrai nedalyvaujam tam (karinės galios varžybų) žaidime ir nedarom daugiau. Rusija nuosekliai nuo 2000 metų didina savo pajėgas, modernizuoja, tie patys „Iskander“, prieš 7-8 metus kalbėta, kad dislokuoti Kaliningrade. Dabar vėl pakartota ta žinia, kad jei čia atsiras batalionas, atsiras „Iskander“. Rusija turi aiškų nuoseklų planą ir jį vykdo, mes reaguojam, mes didinam savo apginamumą, o rusai, ar mes darysim, ar nedarysim, tuos veiksmus atliks“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – Jungtinės Valstijos.

Tikisi, kad po pučo Turkijos ir JAV santykiai nepablogės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas tikisi, kad po pučo Turkijoje nenukentės jos santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), pasak jo, NATO tai būtų blogiausias scenarijus šioje situacijoje.

„Kas gali paveikti tarptautinius santykius, kad Turkija kaltina Ameriką dėl tam tikro dvasinio lyderio pozicijos, tiek tuo, kad  iš tos pačios bazės, kuria naudojasi amerikiečiai, kilo taip pat ir perversmininkų orlaiviai, nors ta bazė yra Turkijos, o JAV oro pajėgų kariškiai ten tik bazuojasi, dislokuoti. Bet tam tikros įtampėlės atsiranda ir tai būtų blogiausia, bet aš tikiuosi, kad tai išsispręs. Svarbu, kad nepagilėtų kaltinimai, nepagilėtų nepasitikėjimas“, – pirmadienį po komiteto posėdžio, kuriame aptarti savaitgalio įvykiai Turkijoje, žurnalistams sakė A.Paulauskas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) dėl sąmokslo apkaltino savo mirtiną priešą, JAV gyvenantį turkų dvasininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną) ir paragino valstijas išduoti dvasininką, kad jis stotų prieš teismą dėl kaltinimų mėginus surengti žlugusį perversmą.

„Jungtinės Valstijos - jūs turite išduoti tą asmenį“, – šeštadienį  prezidentas sakė kalbėdamas tūkstančiams remėjų Stambule, turėdamas omenyje Pensilvanijoje gyvenantį F.Guleną, kuris neigia prisidėjęs prie penktadienį mėginto surengti perversmo.

R.T.Erdoganas pažymėjo, kad jis ne kartą yra sakęs JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), kad F.Gulenas kelia grėsmę Turkijos saugumui ir turi būti išduotas.

JAV  valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos padės Turkijai  tiriant žlugusį perversmą, ir paprašė Ankaros, kad ji pasidalytų savo turimais įkalčiais prieš F.Guleną.

Naujausiais Turkijos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, per penktadienį Turkijoje surengtą nesėkmingą perversmą žuvo mažiausiai 290 žmonių, teigiama, jog sulaikyta apie 6 tūkst. asmenų, susijusių su perversmu. Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas pareiškė, kad po nepavykusio bandymo nuversti jo vyriausybę Turkija svarstys mirties bausmės sugrąžinimą.