Tarp pagrindinių darbų – mokesčių pakeitimai. Darbo grupei juos pristatė Finansų ministerija.

„Šydas bus išlaikomas, nes praeitos Vyriausybės mokesčių reformos didžiausia klaida, kad pirmiausiai buvo kalbama, pasakomi nesutarti dalykai, tada sulaukiama visuomenės reakcijos ir atsitraukiama“, – teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Idėjų, ką, kaip ir kiek apmokestinti, – begalė. Svarstomi neva visi variantai: nuo cukraus iki gyventojų pajamų.

Viena tikrai aišku – gyventojai daugiau mokės už nekilnojamąjį turtą.

„Esame įvaryti į kampą, tiesiai šviesiai galima sakyt be jokių išvedžiojimų“, – atviravo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Kitaip Lietuva negaus jai pažadėtų europinių pinigų.

„Jeigu tai priklausytų tik nuo manęs, tai tikrai matyčiau labai nedidelį, bet visuotiną nekilnojamojo turto mokestį, kad jis būtų mokamas sąžiningai, nors ir nedidelė suma. Kad nebūtų galimybės tą turtą perleisti savo artimiems asmenims“, – savo nuomone dalinosi premjeras Gintautas Paluckas.

„Jeigu klausiate dėl nekilnojamo turto mokesčio, tai jis ar taip, ar taip padidės. Šiais metais Registrų centras padarys vertinimus, tai jei mes nieko darysime, žmonės vis tiek daugiau mokės“, – tikino Seimo narys Robertas Puchovičius.

Nors dauguma mokesčių didės, nes pinigų reikia gynybai, viską, ką surinks už nekilnojamąjį turtą, žada atiduoti savivaldybėms.

Taip pat ant stalo yra siūlymas 1 arba 2 proc. didinti pelno mokestį verslui. Tačiau S. Skvernelio demokratai ir R. Žemaitaičio „aušriečiai“ yra prieš.

Prezidentas sako, kad pinigų gynybai nereikėtų ieškoti socialinės gerovės sąskaita.

„Būtų klaidinga, jei žmonėms susidarytų įspūdis, kad ketiname šalies saugumo problemas spręsti būtent blogindami jų finansinę ar socialinę padėtį“, – akcentavo Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Tačiau premjeras aiškina, kad teks atsisakyti lengvatų, daliai gali kilstelėti tarifus. Pavyzdžiui, šildymo lengvatinis PVM tarifas siektų nebe 9, o 12 proc. Paprastai tariant, gyventojai už šildymą mokėtų daugiau.

„Ten pakliūna mažiau gyvybiškai svarbios prekių ir paslaugų kategorijos“, – aiškino premjeras.

Panašu, kad viena ranka atims, o kita duos, mat prezidentas ir demokratai turi siūlymų dėl naujų lengvatų. Pavyzdžiui, vaisiams ir daržovėms, autobusų bilietams.

Anot opozicijos, prieštaravimų yra ir daugiau.

„Galima gynybą finansuoti iš šešėlio mažinimo, o koalicijos partneriai finansuoja grynųjų pinigų sumos didinimą iki 15 tūkst. tai yra to paties šešėlio dar labiau gilinimas“, – kalbėjo Seimo narys Mindaugas Lingė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdžia garantuoja, kad daugiau mokesčių mokės savarankiškai dirbantys. 

„Bet kokiu atveju, ypač stambios pajamos, pavyzdžiui, individualios veiklos mokės žymiai didesnius mokesčius. Tai ir ypatingai daug žemės turintys ūkininkai ir kokie nors ypatingai turtingi advokatai“, – teigė Seimo narys Tomas Tomilinas. 

Sprendimus reikės priimti greitai.

„Tai reikia padaryti iki šių metų birželio 31 dienos. Jeigu nepriimsime tam tikrų įstatymų, tai turėsime problemų dar tris metus“, – pabrėžė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Tad panašu, kad visuomenei apie mokesčių pakeitimus praneš paskutinę minutę.  

„35 metus diskutuojame dėl mokesčių, turime mažiausią perskirstymą Europos Sąjungoje, turime daug problemų, deficitinį biudžetą. Jei dar 15 metų diskutuosime, tai Lietuvai nuo to geriau nebus“, – sakė A. Sysas. 

Pavasario sesija prasidės kovo 10 d. Be mokesčių didinimo, vienas svarbiausių darbų – reformuoti antrą pensijų pakopą.