Šeštoji Tarptautinių A. Sacharovo klausymų sesija kitų metų gegužės 20–21 dienomis vyks Lietuvos Seime. Pastarieji klausymai, kuriuose nepriklausomų ekspertų komisija vertina žmogaus teisių padėtį, surengti 1985 metais Londone.

„Matome augantį populizmą, manipuliacijas ir politinį oponentų ar tiesiog žmonių, norinčių atskleisti tiesą, persekiojimą. Tai yra tendencijos, kurios kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms“, – pirmadienį Seime sakė A. Sacharovo dukra Tatjana Jankelevič.

„Mes tikimės, kad A. Sacharovo klausymų atnaujinimas nustatys aiškius kriterijus, kaip turi būti vertinami žmogaus teises pažeidžiantys režimai, ar jie būtų postsovietinėje erdvėje, ar bet kur kitur pasaulyje“, – pažymėjo T. Jankelevič.

Iniciatyvą atnaujinti A. Sacharovo klausymus pirmadienį per spaudos pusryčius Seime pristatė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Harvardo universiteto Deiviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorė T. Jankelevič, Vytauto Didžiojo universiteto A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas Robertas van Vorenas bei kiti svečiai.

Mes tikimės, kad A. Sacharovo klausymų atnaujinimas nustatys aiškius kriterijus, kaip turi būti vertinami žmogaus teises pažeidžiantys režimai, ar jie būtų postsovietinėje erdvėje, ar bet kur kitur pasaulyje.

„Klausymai po Helsinkio baigiamojo pakto pasirašymo vyko reguliariai, įvairiose Europos sostinėse, ir 1985 metais, kai jie paskutinį kartą vyko Londone, buvo iliuzija, kad situacija gerėja. Dabar, daugelio vertinimu, žmogaus teisių padėtis netgi yra pablogėjus“, – žurnalistams pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

„Vertinant A. Sacharovo vardą, atminimą kilo tokia mintis atgaivinti šią tradiciją, daugiau politinius-ekspertinius klausymus, kuriuose teisininkai, profesionalai vertintų žmogaus teisių būklę įvairiose pasaulio vietose, ir kita stotelė po Londono po daugelio metų bus Vilniuje“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Anot jo, žmogaus teisių pažeidimai šiomis dienomis vyksta ir visai netoli Lietuvos: „Jei žiūrėtumėm arčiau, situacija Ukrainoje, Rusijos agresija, Krymo totorių situacija, tai vieta, kur jie gyvena, kur jų žemė, iš kur jie išvaromi, paminamos jų teisės, daug yra dalykų, kurie vyksta šią dieną“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo pristatyme dėl Sacharovo klausymų citavo prezidentą Kazį Grinių: „Prezidentas K. Grinius yra sakęs, kad kalbėti ir kovoti už demokratiją niekada nėra per anksti, bet per vėlu gali būti“.

Tarptautiniai A. Sacharovo klausymai 1977–1985 metais rengti remiantis Helsinkio baigiamojo akto idėjomis ir principais. Klausymai atgaivinami minint Helsinkio susitarimų 45 metų sukaktį.

Kitąmet vyksianti klausymų sesija bus pirmoji po 35 metų pertraukos. Be klausymų Londone, dar sesijos vyko 1975 metais Kopenhagoje, 1977 metais – Romoje, 1979 metais – Vašingtone, 1983 metais – Lisabonoje.

Pagrindinė 2020-ųjų Tarptautinių A. Sacharovo klausymų tema – „Praėjus 45 metams – ar įmanoma atgaivinti Helsinkio dvasią?“.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, šiais klausymais prisimenant vieno garsiausių Rusijos disidentų A. Sacharovo idėjas ir idealus bus siekiama suteikti naują postūmį užtikrinant tarptautinę taiką ir saugumą, žmogaus teisių apsaugą Europos ir kituose žemynuose.

1921 – 1989 metais gyvenęs Nobelio taikos premijos laureatas, garsus fizikas, Rusijos disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas A. Sacharovas dažnai laikomas vienu iškiliausių XX-ojo amžiaus asmenybių ir drąsiausių žmogaus teisių gynėjų Sovietų Sąjungoje. Būtent A. Sacharovui kilo idėja suburti Helsinkio grupes, jis siekė, kad valstybėse būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pilietinė visuomenė.