Seimas ketvirtadienį atsižvelgė į jo prašymą ir pakeitė parlamentinį komitetą, kad projektas toliau skintųsi kelią Seime. Už tai balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo du, 19 susilaikė.

„Įvertinęs tai, kaip atsirado šitie nebaudžiamumo projektai 2015 metais, prie jų ištakų stovėjo tiek ponas Bernatonis, tiek ponas Sabatauskas, kuris siūlė ypatingos skubos tvarka svarstyti, aš turiu pagrindo manyti, kad siekiama viso labo pasiekti, kad šitie projektai būtų tiesiog sužlugdyti, užvilkinti ir kad mes raudonuotume prieš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertus, nepadarę reikalingų reformų. Tai netrukus įvyks, kada bus inspektavimas“, – Seime kalbėjo V.Bakas.

Įtarimų, kad TTK gali vilkinti Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, V.Bakui sukėlė trečiadienį vykęs šio komiteto posėdis.

„Vakar įvyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, per jį nuspręsta atidėti projekto svarstymą, kreiptis į Teisingumo ministeriją, mokslininkus, Vyriausybę, nors pati Vyriausybė pritarė šitiems projektams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią mes norime įstoti, pasakė, kad viena pagrindinių problemų yra nebaudžiamumas už korupcinius nusikaltimus“, – tvirtino NSGK vadovas.

Ragindamas perduoti projektą svarstyti jo vadovaujamam komitetui „valstietis“ teigė, kad jau kitą ketvirtadienį Baudžiamojo kodekso pataisos galėtų būti svarstomos Seimo salėje.

TTK nariai – ir pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, ir liberalas Vitalijus Gailius – žurnalistams sakė, kad padaryta trumpa, tik savaitės, pertrauka svarstant prezidentės pasiūlymus. Anot jų, dėl projekto būtina gauti Vyriausybės, tai yra Teisingumo ministerijos, išvadą.

„Vakar komiteto posėdyje išklausytas Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas dėl Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies problematikos. Buvo pasakyta, kad per tuos metus nuo kodekso įsigaliojimo per įvairias pataisas išbalansuota Baudžiamojo kodekso bendroji dalis. Mokslininkai siūlo sudaryti darbo grupę, ir mes paprašėme Vyriausybę sudaryti darbo grupę parengti naują redakciją bendrosios dalies“, – aiškino J.Sabatauskas.

„Šiame projekte taip pat yra nemažai taisoma bendrosios dalies straipsnių. Suprasdami, kad negalime laukti tos darbo grupės naujos redakcijos, komitetas vienbalsiai priėmė sprendimą padaryti pertrauką ir paprašyti tiek teisinių institucijų, tiek Teisingumo ministerijos nuomonės. Bet mes davėme labai trumpą laiką, nes suprantame, kad spalio mėnesį būtinai reikia tas pataisas priimti“, – pridūrė jis.

J.Sabatauskas pabrėžė, kad kitą savaitę TTK būtų apsvarstęs prezidentės projektą ir jis kitą ketvirtadienį galėjo grįžti į plenarinių posėdžių salę.

„Jeigu kalbame apie mūsų norus įstoti į EBPO, bet kokios pataisos, jeigu bus priimamos, turi įsigalioti iki lapkričio 10 dienos“, – sakė jis.

Pasak V.Gailiaus, Vyriausybės pozicija dėl minėto projekto reikalinga, nes prie Vyriausybės veikia kodeksų priežiūros institutai.

„Šiuo atveju ypatinga skuba gali atsiliepti ir teismų sprendimams, galime sulaukti kurio nors teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, todėl labai svarbu peržiūrėti ir kad savo nuomonę pasakytų Vyriausybė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V.Gailius.

Jis pripažino, kad esama pastabų dėl siūlymų didinti visas baudas ir kad tai gali dar labiau išbalansuoti bausmių sistemą.

„Tokių pastabų yra, Teisės departamento pastabų, mokslo pastabų, bet manau, kad Vyriausybės išvadoje bus labai aiškiai pateikti pasiūlymai, kaip subalansuoti“, – tvirtino V.Gailius.

Prezidentės siūlymą jis vadino priverstiniu, nes prokurorai esą nesinaudojo turimomis priemonėmis, kad už korupcinius nusikaltimus būtų labiau baudžiama.

„Tos pataisos iš esmės priverstinės, nes prokuratūra nesinaudoja savo galimybėmis. Konkrečiai Generalinė prokuratūra yra atsakinga už vienodos kaltinimo praktikos ir bausmių skyrimo, bausmių dydžio praktikos įgyvendinimą. Tačiau nei 2014, nei 2015, nei 2016 metais nebuvo apskundžiami nei apeliacine, nei kasacine tvarka bausmių dydžiai. Vienintelis kasacinis skundas šiandien jau yra dėka Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo“, – tvirtino TTK narys.

Šiuo metu minimali bauda Baudžiamajame kodekse yra 38 eurai – vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL). Dalia Grybauskaitė siūlo braukti šią nuostatą įtvirtinant, kad minimali bauda svyruotų nuo 570 eurų (15 MGL) už baudžiamąjį nusižengimą iki 5,7 tūkst. eurų (150 MGL) už sunkų nusikaltimą. Juridiniam asmeniui apatinė baudos riba būtų 7,6 tūkst. eurų (200 MGL).

Taip pat Baudžiamojo kodekso pataisomis būtų nustatoma, kad už korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei kaltininko padarytos turtinės žalos ar siektos gauti turtinės naudos dydis.

Pataisas teikianti Prezidentūra pabrėžė, kad baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė skirti mažiausią galimą baudą praktikoje jau virto taisykle. Anot Prezidentūros, teismų skiriamų baudų dydžiai „daugeliu atvejų yra artimi baudos minimumui ir dažniausiai net nesiekia baudos už atitinkamą nusikalstamą veiką vidurkio“.

Prezidentūros duomenimis, 2015–2017 metų teismų praktikos statistika rodo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiriama bauda nesiekia nė 5 tūkst. eurų, tai sudaro 9 proc. galimo baudos maksimumo. Vien per šių metų pirmą pusmetį už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtų baudų vidurkis dar mažesnis – 3,3 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. nuo galimo baudos maksimumo.