Jo teigimu, dauguma parlamentarų palaikydami išvadas parodė, kad nelabai pasitiki VSD ir STT direktoriais.

„Seimas pasakė savo poziciją, išvados, manau, yra ganėtinai aiškios, ir toliau bet koks vieno ar kito Seimo nario vertinimas su bet kokia kepure yra politizuotas“, – sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.

„Dabar reikia žiūrėti, ką galima šitoje situacijoje daryti. Ar šie asmenys galėtų prisiimti atsakomybę patys, kas būtų teisingiausias dalykas? Aš manau, kad taip, galėtų. Ar jie tą padarys? Stipriai tuo abejoju“, – kalbėjo jis.

Pasak G. Landsbergio, klausimą dėl VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio ir STT vadovo Lino Pernavo tolesnio darbo turėtų kelti tie, kas juos skiria į pareigas.

„Ar gali žmonės, kurie juos skiria pareikalauti jų atsakomybės? Galbūt taip, galbūt Seimas galėtų in corpore pradinės atsakomybės pareikalauti, bet tai vėlgi ne Seimo pradinė kompetencija, o kitų pareigūnų. Ar jie tą padarys? Aš vėlgi stipriai abejoju“, – teigė jis.

Tiek VSD, tiek STT vadovus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Pasak G. Landsbergio, jeigu nepasitikėjimo klausimą keltų Seimas, tai politizuotų klausimą.

Ar šie asmenys galėtų prisiimti atsakomybę patys, kas būtų teisingiausias dalykas? Aš manau, kad taip, galėtų. Ar jie tą padarys? Stipriai tuo abejoju.

Antradienį Seimo patvirtintose komisijos išvadose teigiama, kad apie Gitano Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui D. Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Institucijų vadovų skundą tyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.

STT sako gerbianti sprendimą dėl pranešėjo komisijos išvadų, ragina sulaukti KT verdikto

Seimui pritarus VSD pranešėjo informaciją tyrusios komisijos išvadoms, STT sako gerbianti parlamento sprendimą, tačiau ragino sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl komisijos sudarymo teisėtumo.

„Šiandien Seime išvados patvirtintos, gerbiame tokį sprendimą, tačiau Etikos ir procedūrų komisija nustatė tam tikrus pažeidimus, taip pat Konstitucinis Teismas dar sprendžia, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų, sudarant Komisiją. Dar reikia sulaukti galutinių sprendimų, dėl papildomų veiksmų kol kas detaliau pakomentuoti negalime“, – antradienį komentare BNS rašė STT.

STT nurodė nuolat bendradarbiavusi su Seimo laikinąja komisija, teikusi jai visą informaciją.

„Tarnyba visada pasisako už informacijos suteikimą, kuo platesnį visuomenės informavimą, tačiau suteikiant ar atskleidžiant informaciją, visada svarbu vadovautis įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais“, – nurodė tarnyba.

VSD spręs, ar kreiptis į teismą dėl T. Gailiaus istoriją tyrusios komisijos išvadų, sulaukusi KT sprendimų

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartoja – antradienį Seimo patvirtintos pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją tyrusios komisijos išvados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Visgi, departamentas nurodo, jog dabar lauks Konstitucinio Teismo (KT) išvados ir tik tuomet svarstys, ar ginčyti parlamentinio tyrimo išvadas teisme.

„Seimo laikinosios komisijos vadinamajai „VSD pranešėjo istorijai“ ištirti išvada VSD vertina kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, paremtą prielaidomis ir interpretacijomis bei pranešėjo pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta atsižvelgiant į kitus komisijos tyrime surinktus įrodymus“, – teigiama VSD Strateginės komunikacijos skyriaus atsakyme Eltai.

„Kaip žinoma, grupė Seimo narių apskundė komisijos sudarymo teisėtumą Konstituciniam Teismui. Sulaukus Konstitucinio Teismo sprendimo VSD spręs dėl tolesnių savo veiksmų, tarp jų – dėl galimo kreipimosi į teismą“, – nurodoma komentare.

Departamento vertinimu, pranešėjo informaciją tyrusi komisija „sąmoningai ignoravo ir nepagrįstai nevertino VSD teiktos informacijos (...), rašytinių paaiškinimų, pridėtų atitinkamų dokumentų“.

„VSD vertinimu, išvadoje pateikti argumentai ir vertinimai prieštarauja VSD turimai bei komisijai pateiktai faktinei medžiagai, teisiniam reglamentavimui, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vertinimams, kuriuos ši institucija pateikė komisijai, bei kompetentingų žvalgybos pareigūnų liudijimams“, – teigia VSD.

Žvalgybos tarnyba taip pat pažymi, kad abejonės kyla ir dėl atlikto tyrimo bei išvados nešališkumo, nes komisijos darbui pirmininkavęs „Vytautas Bakas pats tiesiogiai dalyvavo komisijos nagrinėtuose įvykiuose bei gali turėti suinteresuotumą tyrimo baigtimi“.

„Ir tai yra akivaizdus interesų nesuderinamumo pavyzdys“, – aiškina VSD.

Todėl vertindamas visas aplinkybes VSD mano, kad komisijos darbo tikslas buvo politinis – „komisijos išvada, paremta interpretacijomis bei prielaidomis, nepagrįstai diskredituoja valstybės institucijas, pareigūnus bei daro žalą už nacionalinį saugumą atsakingoms valstybės institucijoms, Seimo laikinųjų komisijų institutui ir pačiai valstybei“.

ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018-2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.

VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.

V. Čmilytė-Nielsen: VSD komisijos išvados yra ne apie prezidentą, o apie valstybę

Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad VSD pranešėjo komisijos išvados yra ne apie prezidentą, o apie valstybę.

Taip parlamento pirmininkė kalbėjo kiek anksčiau šalies vadovui G. Nausėdai pareiškus, kad Seimo antradienį patvirtintas išvadas per prezidento rinkimus įvertino šalies žmonės, jį perrinkus antrai kadencijai.

Prezidentas teigė, kad jam „šiek tiek juokinga ir graudu“, kai žemiausią žmonių pasitikėjimą turinti institucija, t.y. Seimas, vertina didžiausią pasitikėjimą turinčią instituciją – Prezidentūrą.

Manyčiau, kad šios išvados yra ne apie prezidentą, o apie valstybę, apie mūsų demokratinius pagrindus, apie pranešėjo institutą.

„Manyčiau, kad šios išvados yra ne apie prezidentą, o apie valstybę, apie mūsų demokratinius pagrindus, apie pranešėjo institutą. Nesiečiau to su prezidento institucija, tikrai nevertinčiau to kaip kažkokių dviejų institucijų priešpriešos, anaiptol – tai yra apie pranešėjo institutą, nereikėtų suasmeninti nė vienam renkamam pareigūnui šių išvadų“, – žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovės teigimu, šios išvados gali lemti ir įstatymų pokyčius.

„Yra visa eilė rekomendacijų dėl pranešėjo instituto stiprinimo, yra tam tikrų įstatymų, kuriuos galėtume peržiūrėti, įvertinti tai, kas nebuvo gerai prieš ketverius, penkerius metus su visa šia pranešėjo istorija“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.

„Tai – tam tikras taškas, kuris padėtas šioje konkrečioje istorijoje, bet tai yra ir signalas, kad pranešėjo institutas yra gyvas, kad žmonės, kurie mato negeroves savo darbovietėje, neturėtų jų ignoruoti ar bijoti kelti klausimus“, – kalbėjo parlamentarė.

„Tikrai ir mūsų frakcijos nariai dalyvaus tame, kad pranešėjo institutas būtų stiprinamas, kad iš šios istorijos būtų tam tikros pamokos išmoktos“, – pridūrė ji.

Dalis parlamentarų teigė, kad Seimas po šių išvadų turės kelti ir VSD vadovo atsakomybės klausimą.

„Aš tikrai neatmetu, kad vienas iš klausimų galėtų būti keliamas, jei bus tokios iniciatyvos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

V. Blinkevičiūtė: VSD pranešėjo komisija – bevertė, siekta suvedinėti politines sąskaitas

Seimui pritarus vadinamosios VSD pranešėjo komisijos išvadoms, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tokios komisijos yra bevertės, nes taip siekiama suvedinėti politines sąskaitas.

Aptaškyti purvais ir prezidentą, ir kitas institucijas, ar tai būtų saugumo departamentas, ar tai būtų STT, ar tai būtų Generalinė prokuratūra. Tai nederami dalykai, jie prie nieko neveda.

„Pasižiūrėkite, buvo norėta tą komisiją suaktyvinti, tuos purvus drabstyti prieš prezidento rinkimus, bet nepavyko, Lietuvos žmonės tai įvertino ir padarė labai teisingą pasirinkimą“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Akivaizdu, kad tokios komisijos yra visiškai bevertės, kada norima suvedinėti politines sąskaitas. Linkėčiau valdantiesiems užsiimti rimtu parlamentiniu darbu“, – sakė ji.

Socialdemokratų lyderė teigė, kad nuo pat komisijos sudarymo pradžios jos vadovaujamos politinės jėgos pozicija nesikeitė – komisija yra valdančiųjų noras susidoroti su prezidentu.

„Aptaškyti purvais ir prezidentą, ir kitas institucijas, ar tai būtų saugumo departamentas, ar tai būtų STT, ar tai būtų Generalinė prokuratūra. Tai nederami dalykai, jie prie nieko neveda“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Premjerė: Seimui pripažinus G. Nausėdą pažeidžiamu bendravimas su juo nesikeis

Seimui pripažinus prezidentą G. Nausėdą pažeidžiamu, premjerė Ingrida Šimonytė sako bendravimo su juo nekeisianti.

„Visus klausimus, kaip iki šiol aptarinėjome, taip ir toliau aptarinėsime“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pati balsavo už Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas.