Po rinkimų, keičiančių kaimyninės šalies politinį veidą, politologai Lietuvos-Lenkijos santykiuose didelių pokyčių nežada. Tačiau tikisi, kad abi šalys bandys vienaip ar kitaip taisyti per pastaruosius penkerius metus atšalusius santykius.

„Teisė ir teisingumas“ buvo paskutinė partija, kuri laikėsi principo, kad pirma eina geri santykiai su Lietuva, paskui mažumų klausimas. Paskui, kai žuvo Lechas Kaczynskis, buvo apversta aukštyn kojomis – pirma mažumų klausimas, paskui geri santykiai. Kol kas nesimato, kad jie kažkaip bandytų keisti tą formulę. Jie akcentuoja, kad bandys užtikrinti lenkų tautinių mažumų teises Lietuvoje, kad bandys gerinti dialogą su Lietuva, atnaujinti santykius. Aš manau, kad, kol nebus bent minimalaus, labai simbolinio žingsnio iš Lietuvos pusės, kol nebus kažkokios politinės krizės, karinio konflikto netoli mūsų ar pan., tol tikėtis, kad čia įvyks kažkoks lūžis, sunku“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Marijušas Antonovičius.

„Žiūrint į santykius su Lietuva, išskirčiau porą dimensijų – viena yra bendri sąlyčio taškai: požiūris į agresyvią Rusiją, stipresnį NATO vaidmenį. Iš kitos pusės, gali būti požiūris į tai, kaip vyksta Lietuvoje gyvenančių lenkų kilmės nacionalinių mažumų integracija, kaip sprendžiami turto, švietimo klausimai. Kiek jie bus politizuoti, tai gali būti jautrus taškas. Žinome, kad konservatoriai yra linkę labiau akcentuoti tuo klausimus, ir viskas priklausys nuo to, kaip mūsų užsienio politikos atsakingi asmenys į tuos klausimus reaguos: ar bus bendradarbiaujama, ar atsiras susikirtimo  taškai. Iššūkių bet kuriuo atveju gali būti“, – teigia VDU dr. Mindaugas Jurkynas.

„Manu, kad lenkų konservatoriai, kurie netrukus sudarys vyriausybė Lenkijoje, bandys perkrauti Lietuvos-Lenkijos santykius, nes tie santykiai per pastaruosius 5 metus tikrai buvo sušalę, nesivystė, susikaupė daug problemų, kurias reikia spręs. Manau, kad bus bandoma tuos santykius perkrauti, bet, kita vertus, nebus lengva juos perkrauti, nes yra dvi dilemos toje lenkų konservatorių partijoje. Viena – kaip sustiprinti regioninį bendradarbiavimą: lenkų konservatoriai akcentavo, kad jie bandys sudaryti platesnę regiono koaliciją, bet, kita vertus, tarp lenkų konservatorių irgi pasirodo balsų, kad visų pirma reikia išreikalauti iš lietuvių politikų nuolankumą Lietuvos lenkų atžvilgiu ir tik po to taisyti santykius. Čia irgi tokia dvilypė dilema, bet aš visgi manau, kad konservatoriai norės santykius su Lietuva suintensyvinti“, – mano VDU Politologijos katedros vedėjas dr. Andžejus Pukšto.