„Nuo pat šio karinės invazijos epizodo vasario mėnesio pabaigoje pradžios sakiau, kad vertindami Lietuvos saugumo situaciją mes pirmiausia vertiname tikimybę įvairių hibridinių priemonių, kurių gali imtis Rusija atskirai ar su Baltarusija“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė premjerė.

Taip ji komentavo Lietuvos pasieniečių vado Rustamo Liubajevo kiek anksčiau išsakytus perspėjimus, kad keršydama už sankcijas dėl invazijos į Ukrainą Rusija gali sukelti neteisėtų migrantų antplūdį rytinėse Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Tarp Kremliaus vadovėlinių temų mes labai gerai visi žinom kas yra: yra kibernetinės atakos, įvairūs bandymai kurti žalą IT infrastruktūrai, informacijos platinimui naudoti, ir lygiai taip pat nelegali migracija.

„Tarp Kremliaus vadovėlinių temų mes labai gerai visi žinom kas yra: yra kibernetinės atakos, įvairūs bandymai kurti žalą IT infrastruktūrai, informacijos platinimui naudoti, ir lygiai taip pat nelegali migracija, kuri buvo A. Lukašenkos išbandyta praėjusių metų viduryje ir iš esmės iki šiol nepasibaigusi“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Čia nieko naujo labai nėra, čia tiesiog tos metodikos, šitų režimų naudojamos bandant sukurti spaudimą šalims, kurios reikliai vertina ir kritikuoja visiškai pagrįstai ir turi savo labai griežtą nuomonę dėl tų veiksmų, kurie tų režimų ne tik dabar atliekami, bet ir buvo atliekami pastaruosius dešimtmečius“, – kalbėjo premjerė.

Ji teigė, jog tokioms grėsmėms užkardyti imtasi priemonių nuo praėjusių metų vidurio, minėjo išorės sienos stiprinimo projektą, institucijų pasirengimą dirbti ekstremalios situacijos sąlygomis.

Vakarai pernai apkaltino Baltarusijos režimą suorganizavus hibridinę ataką, kai per šios šalies sieną į ES pradėjo plūsti tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Smarkiai išaugus Lietuvos sieną iš Baltarusijos bandančių kirsti migrantų skaičiui, pernai į Lietuvą atvyko daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Nuo pernai rugpjūčio, kai migrantus ties siena buvo leista apgręžti, jų į Lietuvą neįleista beveik 10 tūkstančių.