Pereiti į pagrindinį turinį

Politikai imasi iniciatyvos nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus

Viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek ir valdantieji, šiuo metu Seime rengiantys desovietizacijos įstatymo projektą.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Politikai sutinka, kad galimybę Lietuvai imtis sovietinių monumentų nukėlimo savo krauju iškovojo Ukraina, nes, pasak jų, prieš karą tokios iniciatyvos būtų buvę vargiai įmanomos.

Pasak konservatorių atstovės parlamentarės Paulės Kuzmickienės, klausimas dėl sovietinių monumentų nukėlimo ypač aktualizavosi matant įvykius Ukrainoje.

„Matydami dabar bendrai tą situaciją, kokia yra, ir kad atsiranda nauji autoritariniai režimai (...), jie įgauna tokią didelę veikimo reikšmę, kalbu apie Rusiją ir Baltarusiją, buvo sumanymas, ir jis dabar įgyvendinamas, bendrai kalbėti apie draudimą propaguoti totalitarizmą ir autoritarizmą“, – LRT radijui teigė P. Kuzmickienė.

Ukraina mus šioje vietoje irgi gydo ir mums padeda labiau atsimerkti ir suprasti, ką dar turime pasidaryti.

„Tačiau tai yra gerokai platesnis suvokimas, tai yra paminklai, atminimo lentos, gatvių, aikščių pavadinimai ir t. t. Ir turbūt per siaura būtų kalbėti tik apie ženklus. Mes, matyt, turime kalbėti ir apie tai, kas yra išlikę mūsų galvose. Kitaip tariant, mes turime daugiau kalbėti apie istoriją, kas yra komunizmas, kas yra nacizmas“, – taip pat pažymėjo politikė.

Todėl, pasak Seimo narės, valdančiųjų rengiamas desovietizacijos įstatymo projektas yra platesnis, ir jis turės poveikį ne tik viešosioms erdvėms, bet ir gyventojų mąstymui, susipratimui ir didesniam pasirengimui galimoms atakoms.

„Galima pasakyti, kad labai gaila, kad tiek ilgai užtrukome, kad tai yra ilgai trukusi diskusija. Ir atrodytų, kad tai, ką mes kalbėjome ir nuo 2014 metų ir kaip tvarkėmės ir su Žaliojo tilto skulptūromis, ir kaip sudėtinga buvo kalbėti ir apie Petro Cvirkos skulptūrą Vilniuje, tai tikrai reikia tik pasakyti, kad Ukraina mus šioje vietoje irgi gydo ir mums padeda labiau atsimerkti ir suprasti, ką dar turime pasidaryti“, – taip pat akcentavo P. Kuzminckienė.

Savo ruožtu Raseinių rajono meras Andrius Bautronis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su prašymu išbraukti iš Vertybių registro sovietinius paminklus. Meras teigia, kad Raseiniuose jau yra pašalinti visi sovietmetį šlovinančius paminklai, kurie nebuvo įtraukti į registrą.

„Pas mus Raseiniuose yra 6 vietos – sovietinių karių kapų. Iš jų net 5 saugomos, o saugomos tos, kuriose stovi monumentai tarybiniam kariui“, – LRT radijui teigė A. Bautronis.

Meras paaiškino, kad anksčiau, prieš karą Ukrainoje, pastangos nukelti sovietų karius šlovinančius monumentus greičiausiai būtų buvusios bevaisės.

„Įvertinkime, kol neprasidėjo Ukrainos ir Rusijos karas, apie tai kalbėti būtų buvę sunku, nes tai būtų iš karto pakišta po diplomatiniais santykiais, po susitarimais, po vieni kitų istorinių vertybių saugojimu, būtų buvę, manau, neįmanoma. Bet dabar, kai santykiai yra pakrypę į visai kitą pusę, kai mes pamatome, kad Rusijos kariai nuo 1940–1941 metų tikrai nieko nesiskiria dabar Ukrainoje, tai kam mes turime saugoti tokį istorinį paveldą, kuris dergia mūsų istoriją“, – akcentavo jis.

Idėjos Lietuvoje nukelti sovietinius paminklus autorius visuomenininkas Andrius Tapinas taip pat sutinka, kad prieš karą Ukrainoje tokia iniciatyva būtų sunkiai įmanoma.

„Mes matome dar vieną didvyriškos Ukrainos krauju nupirktą tokį mūsų akių atsivėrimą. 30 metų stovi tie paminklai Lietuvoje, 30 metų mes esame nepriklausomi, 30 metų okupantų kario simbolis yra Lietuvoje“, – LRT radijui teigė A. Tapinas.

„Aš suprantu, kodėl tai buvo sunku padaryti anksčiau, todėl, kad Rusijai tai yra raudona linija ir būtų buvęs milžiniškas diplomatinis konfliktas, jeigu, pavyzdžiui, Raseiniuose būtų pradėti daryti tokie dalykai, kokie dabar yra pradedami daryti“, – taip pat pažymėjo jis.

Daugiau naujienų