Nors byla tapo prioritetine, tačiau kažin, ar greitai bus baigta, nes pastarosiomis savaitėmis viešumon pradėjo lįsti naujos pavardės, kas rodo norą nukreipti dėmesį ar vilkinti bylą. Kita vertus, atrodo, šita byla neapsieis be pasekmių Lietuvai, nes atvėrė teisines ydas kovoje su korupcija, kurias teks šalinti.

2015-siais po savivaldybių rinkimų liberalų štabe pergalės šūksniai, keliamos šampano taurės. Remigijaus Šimašiaus rankose sostinės kontrolė, Liberalų sąjūdžio reitingai ėmė lenkti konservatorių, o partijos vedlį Eligijų Masiulį jau imta vadinti vienu iš labiausiai tikėtinų kandidatų į premjerus. Tačiau visos viltys sudaužytos tą dieną, kai Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio namų atėjo krėsti automatais ginkluoti pareigūnai. Pareigūnai tikino suradę tai, ko ieškojo: alkoholinio gėrimo dėžutėje 106-ių tūkstančių eurų kyšis E. Masiuliui iš MG Baltic viceprezidento Raimundo Kurlianskio. E. Masiulis žadėjo kai tik galės, driokstelėti „bombą“.

„Jūs patikėkit manim – ateis laikas, aš tiek daug papasakosiu, kad tikrai Lietuvoj bus įdomu gyventi“, – tuomet teigė tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Tačiau šią savaitę vietoj anonsuotos sensacijos pateikė savo gynybinę versiją dėl kyšio ėmimo – užsipuolė pareigūnus, kad šie neįtraukė į tyrimo protokolą svarbiausio įrodymo, kurį rado automobilyje – paskolos su R. Kurlianskiu susitarimo, kuris esą ir patvirtina versiją, kad rasta šimtatūkstantinė suma – ne kyšis, o paskola.

„Prokurorai sąmoningai nededa jo į bylą. Toks skandalingas prokurorų elgesys mane glumina ir parodo aiškų vieną faktą: kas prokurorui neparanku ir griauna išgalvotus kaltinimus, yra piktybiškai ignoruojama“, – sakė E. Masiulis.

Tiesa, Generalinė prokuratūra tokius kaltinimus neigia.

„Jis kartu su visa bylos medžiaga yra perduotas Vilniaus apygardos teismui. To dokumento sutartimi pavadinti nelabai galėčiau, nes nebuvo abiejų šalių sutarčių“, – kaltinimus atmeta Generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša.

Šalia E. Masiulio į kaltinamųjų suolą sės ir buvę jo partijos bendražygiai Seimo narys Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys, įtariamas paėmęs 27 tūkstančių eurų kyšį, bei šiuo metu jau nebedirbantis MG Baltic viceprezidentas R. Kurlianskis. Jie kaltinami kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimu bei nepagrįstu praturtėjimu. Įtarimai ir Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui MG Baltic. Visi kaltinamieji kaltę neigia.

E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui tikrai nėra jokio noro skubėti ir į kalėjimą. Jie stengsis bylą tempti kuo ilgiau.

Anot pareigūnų, didžiausia grėsmė politinės korupcijos mastas, kurį atskleidė tyrimas.

„Būtent kalbame apie sisteminę korupciją, savo tinklu apraizgančią politinius veikėjus, taip pat metančius šešėlį ant kitų asmenų, kurie šioje byloje nėra nei įtariamieji, nei gavę kitą statusą, bet byloje nuskamba jų pavardės ar pareigos“, – apibendrina STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Per dvejus tyrimo metus dažniau viešai aiškinosi teisėsaugininkų apklausti konservatorių atstovai Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, vardijamos ir liberalų pavardės. STT liudijo maždaug pusantro šimto žmonių, iš jų daugiau kaip pusšimtis praėjusios ir šios kadencijos Seimo narių, keletas europarlamentarų ir ministrų kabineto narių.

Profesorius Lauras Bielinis sako, kad šis procesas Lietuvos politinei sistemai naudingas – vyksta apsivalymas, kita vertus, didina nusivylimą partijomis, todėl per artėjančius savivaldybių rinkimus daug galimybių turi visuomeniniai judėjimai ir į šią bylą neįsivėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Iš tikrųjų, pačių judėjimų atsiradimas jau yra rodiklis, kad į partijas žiūrima negatyviai. Ir tokiu būdu bandoma pakeisti tas politines organizacijas arba kompensuoti politinių partijų negalias tokiais judėjimais. Bet ir viena ir kita yra ydinga. Ir tuose pačiuose regionuose mes atrandame savo „karaliukus“, savo „prezidentukus“, kurie iškelia tuos judėjimus, kurie ir yra tų judėjimų veidas“, – mano VDU profesorius dr. Lauras Bielinis.

Anot politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, gynyba ieškos galimybių vilkinti procesą, grąžinti bylą prokurorams.

„Dėžutė su 106 tūkst. eurų, vaizdžiai kalbant, tebekaba ore ir kada bei kur ji nukris, tebėra atviras klausimas, nors viešųjų ryšių teorija sako, kad patekus į tokią krizę, reikia stengtis nukristi ant dugno. Tai dugno nėra, dėžutė sklendžia ir iš tiesų ji gali sklęsi dar ilgai, nes tarkim MG Baltic advokatai yra geri, turbūt ir E. Masiulio yra geri. E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui tikrai nėra jokio noro skubėti ir į kalėjimą. Jie stengsis bylą tempti kuo ilgiau. Ir kuo ilgiau šita byla truks, tuo blogiau bus Liberalų sąjūdžiui ir kitiems politikams, kurie įtraukti jau į tą bylą yra arba bus įtraukti, „išlys“ teismo proceso metu“, – įsitikinęs R. Valatka.

Vilniaus apygardos teismas pranešė, kad šiai bylai suteiktas prioritetinės statusas – ją nagrinėti bus siekiama kuo operatyviau, kad būtų kaip įmanoma sumažinta rizika sumenkinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir valstybe.

Buvęs prokuroras, o vėliau Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ekspertas Rolandas Tilindis sako, kad po šito tyrimo Lietuva gali sulaukti rimtų pasekmių, nes byla parodė Lietuvos ydas kovoje su korupcija: kol kas nėra politikų etikos kodekso, neišvengiamai teks keisti įstatymus, Baudžiamąjį kodeksą – įvertinti, kas yra nemateriali nauda arba materialios vertės turinti paslauga.

„Aš manau, kad mes susilauksime dėmesio ir iš Europos Tarybos ekspertų GRECO grupės, nes jie reguliariai vertina valstybių narių atitiktį Europos Tarybos Konvencijai prieš korupciją. Ten daug dėmesio yra skiriama tam, kaip ji yra reglamentuojama, kaip reglamentuoti korupciniai nusikaltimai, kokia yra valstybių praktika, kaip tie teisės aktai įgyvendinami“, – apibendrina advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ advokatas Rolandas Tilindis.