Vis dėlto ministro atstatydinimui reikia surinkti 71 Seimo nario balsą, todėl politologai sutaria, kad šansų, jog A. Dulkys bus iš pareigų patrauktas interpeliacijos būdu, praktiškai nėra. Jų vertinimu, šis opozicijos veiksmas yra viešųjų ryšių akcija, siekiant didesnio dėmesio.

T. Janeliūnas: galbūt siekia patikrinti valdančiosios daugumos stabilumą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, interpeliacijos A. Dulkiui pagrindinis tikslas – opozicijos siekis susilaukti didesnio dėmesio.

„Tikslas yra, matyt, toks pats kaip ir daugeliu atvejų, kai kitos opozicinės frakcijos stengdavosi siekti interpeliacijos ministrams. Iš tikrųjų tai, matyt, didesnio dėmesio poreikis, nes interpeliacija sulaukia daugiau dėmesio tiek iš žiniasklaidos, tiek net ir iš paties ministro arba, sakykim, jau visos Vyriausybės, kadangi tenka atsakinėti į užduotus klausimus, ruošti tuos atsakymus ir skirti daugiau laiko negu Vyriausybės valanda, kuri irgi yra skirta užduoti klausimams“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

„Bet šiuo atveju vienas ministras yra dėmesio centre ir iš esmės su jo veikla susijusioms problemoms yra skiriamas visas laikas. Tad opozicijai tai yra gera proga parodyti savo nepasitenkinimą, kartais pasiūlyti kažkokias alternatyvas, įsitraukti į diskusiją tos interpeliacijos metu“, – pridūrė jis.

Politologas neatmeta ir galimybės, kad interpeliacija opozicija taip pat siekia patikrinti ir valdančiosios daugumos stabilumą.

„Kaip žinoma, buvo neseniai balsavimai dėl narkotikų dekriminalizavimo ir panašiai. Tai gal yra noras irgi pajudinti, paklausinėti, ar Laisvės partija vis dar yra ištikima koalicijai. Ta va tokių papildomų motyvų irgi galvose gali suktis“, – taip pat pažymėjo jis.

Nors politologas teigia, kad gali būti įvairių užkulisinių susitarimų tarp opozicijos ir pavienių valdančiųjų atstovų, visgi, pasak jo, šansas, kad bus surinktas 71 balsas ir A. Dulkys iš pareigų bus patrauktas, – nedidelis.

„Šansas yra nedidelis, žinoma, įvairių užkulisinių susitarimų galėtų būti, bet kol kas atrodo, kad koalicijos partneriai vis dar remia vienas kitą, nepaisant įvairių nesusipratimų ir įsižeidimų. Tai nemanau, kad būtų noras kažkam iš koalicijos partnerių persimesti į kitą pusę ir įgelti konservatoriams ar premjerei, ar šiuo atveju sveikatos apsaugos ministrui, bandant patampyti nervus ir norint parodyti kažkokį savo statusą“, – sakė T. Janeliūnas.

„Abejoju, ar tai galėtų suveikti. Tai greičiausiai liks toks labiau viešas politinis pasirodymas“, – pridūrė profesorius.

R. Urbonaitė: tai tam tikra opozicijos viešųjų ryšių akcija

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė taip pat mano, kad interpeliacija A. Dulkiui yra tam tikra opozicijos viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama didesnio dėmesio.

„Valstiečiai“ jau seniai anonsavo, kad tokia iniciatyva yra, nors reikia priminti, kad įprastai jų visos iniciatyvos dėl interpeliacijų gimdavo jau mirusios, kitaip tariant, jie tik garsiai apie tai anonsuodavo, bet nei viena interpeliacija taip ir nepasiekdavo parašų surinkimo stadijos. Dabar mes matome, kad bent jau parašų surinkimo stadija yra pasiekta, klausimų yra tikrai labai daug. Aš galiu net šiek tiek pajuokauti: smalsūs kai kurie opozicijos žmonės“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Politologė taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, tiek ir kai kurie opozicijos atstovai jau anksčiau yra sakę, kad interpeliacija nepavyks. Todėl R. Urbonaitė kelia klausimą, kodėl opozicija nesinaudoja kitomis parlamentinės kontrolės formomis.

„O parlamentinės kontrolės formų yra. Yra Vyriausybės valandos Seimo posėdžių metu kiekvieną ketvirtadienį (...), yra statute numatyti tam tikri atskiri punktai, kurie taip pat susiję su parlamentine kontrole, tai yra, klausimai raštu ir paklausimai. Į šiuos klausimus ir paklausimus yra privaloma atsakyti per nustatytą tam tikrą terminą“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad tiek šios kadencijos, tiek ir ankstesnių kadencijų metu Seimo nariai galimybe užduoti klausimus ministrams naudojosi labai vangiai.

„Todėl įvertinus visa tai, aš matau, kad tai yra tam tikra viešųjų ryšių akcija. Tai yra irgi tam tikras ėjimas, norint atkreipti į save dėmesį“, – savo vertinimą išsakė ji.

Politologė mano, kad A. Dulkio atstatydinimo interpeliacijos būdu scenarijus yra vargiai tikėtinas. Ji atkreipia dėmesį, kad atstatyti ministrą reikėtų „maksimaliai susiorganizavusios opozicijos, kuri dar iškapstytų keletą balsų iš valdančiųjų“.

„Reikia jiems žiūrėti visus galimus balsavimus už galimą interpeliaciją tarp valdančiųjų. O ar ten yra tokių, kurie gali pakišti kiaulę, turbūt tik balsavimas ir parodys. Aš nenoriu būti blogas pranašas, bet galbūt kažkiek žmonių ir atsirastų. Tiesa, po tokio balsavimo tų žmonių apskritai buvimas vienoje ar kitoje frakcijoje galėtų pakibti ant plauko. Jei tai yra koks nors vienmandatininkas, tai jis išsineštų ir savo mandatą tuo pačiu, bet tai gerokai komplikuotų situaciją“, – sakė R. Urbonaitė.

„Todėl tai yra sudėtinga procedūra ir Lietuvoje tos interpeliacijos yra daugiau naudojamos kaip viešųjų ryškių akcija, atkreipimas dėmesio, bet tikrai ne kaip realus instrumentas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad po interpeliacija A. Dulkiui pasirašė 43 parlamentarai. Vis dėlto, norint atstatydinti A. Dulkį, reikėtų surinkti bent 71 parlamentaro balsą.