„Vietos šitai partijai galbūt gali atrodyti, kad nėra, bet aš manau, kad ji turi potencialo šitą vietą sau pati pasidaryti pastumdama visus kitus. Pirmiausia manau, kad nuo to nukentės „valstiečiai“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologo Gintaro Šumsko, su šios partijos atėjimu „greičiausiai dar labiau matysime kairės pusės balsų nubyrėjimus“.

Gali tapti alternatyva abiem partijoms

„Tie rinkėjai, kurie dabar yra nusivylę „valstiečiais“, bet nebenori grįžti pas socialdemokratus, turi naują opciją, o naujumą mes mėgstame ir naujas žaidėjas dėl savo naujumo kartais turi tam tikrą populiarumo kiekį“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologų teigimu, kol kas sunku vertinti, kokia bus šios partijos ateitis – tai priklausys nuo sugebėjimo sutelkti narius miestuose ir regionuose, be to, šių narių reputacijos.

„Pažiūrėsime, kas į tą darinį įeis. Kol kas suprantame, kad dabartinė frakcija tampa tarsi pagrindu, bet tai dar tikrai nėra visa partija. Ir kas man yra labiausiai įdomu, tai kokiais principais bus atrinkinėjami žmonės, ar bus įvesta tam tikra kadrų politika, ar kas norės, tą ir priims“, – sakė R. Urbonaitė.

Ji svarstė, kad prie patirtį turinčių politikų kuriama partija gali tapti patraukliu variantu ir kitų politinių jėgų nariams kaip galimybė patekti į Seimą.

G. Šumsko vertinimu, nauja partija sunkiai galėtų pretenduoti į protesto balsus, nes frakcijos Seime lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis gana nuosaikiai pasisako esamos Vyriausybės atžvilgiu.

Tie rinkėjai, kurie dabar yra nusivylę „valstiečiais“, bet nebenori grįžti pas socialdemokratus, turi naują opciją.

„Mes matome, kad S. Skvernelis pagal savo pasisakymus paremia tiek kairiąsias idėjas, tiek dabartinės Vyriausybės: mes esame girdėję, kad tos pačios premjerės dabartinės pozicijas dažnai paremia, tai būtų sunku tikėtis, kad jis paims tą elektoratą, kurį dabar matome – nepasitenkinimo, protesto visus balsus. Neįsivaizduoju, ar jis pats norėtų ir ar tam elektoratui būtų pakeliui“, – svarstė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.

Jo vertinimu, į protesto rinkėjus aštrėjančia retorika taikysis „valstiečiai“.

Gali išsiskirti vertybinės pozicijos

Pasak politologo, socialinėje politikoje naujoji partija greičiausiai laikysis kairiosios linijos, tačiau pilietinių laisvių dimensijoje, pavyzdžiui, dėl šeimos sampratos, S. Skvernelio pozicija būdavo gana konservatyvi, tuo metu kiti partijos nariai nuo „valstiečių“ atskilo būtent dėl palankaus požiūrio į tos pačios lyties asmenų partnerystę.

„Partijoje yra kiti lyderiai, tarkime, kaip Tomas Tomilinas, kuris turi labai aiškią poziciją, kuri visiškai yra klasikinė kairė. Tai, matyt, priklausys nuo to, kaip jie susitars“, – teigė G. Šumskas.

R. Urbonaitės vertinimu, dėl šių klausimų tarp bendražygių gali kilti diskusijų, tačiau greičiausiai partija pirmiausia akcentuos socioekonominius klausimus ir tas pozicijas, kuriomis sutaria.

„Aš manau, kad mūsų politikai išmoko visa tai apeiti, ir kai reikia, tiesiog nugludinti visus kampus. Aš manau, lygiai taip pat bus „kampų gludinimas“, ir gali būti, kad tiesiog tie klausimai, kurie bus su aštresniais kampais, nebus keliami į priekį, nes gali juos pastumti į šoną ir kelti visus kitus klausimus, dėl kurių labiau sutari. Tuo labiau, kad žmonėms ir tie socioekonominiai klausiai gali būti svarbesni“, – kalbėjo ji.

Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ steigiantys pirmadienį pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seime palikę parlamentarai. Kvietimą jungtis į partiją pasirašė visi 13 frakcijos narių: buvęs S. Skvernelis, Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.

Pasak frakcijos seniūno S. Skvernelio, steigiama partija bus centro kairės politinė jėga: ekonominėje-socialinėje plotmėje laikysis kairės, o kalbant apie vertybiniu pagrindus bus „tautinių pažiūrų arba nacionalinės valstybės šalininkai“.

Steigiamąjį suvažiavimą naują partiją kuriantys politikai planuoja rengti kitų metų pradžioje. Lietuvoje įsteigti partijai reikia 2 tūkst. steigėjų.