Esą ateityje šita tema bus dar ne kartą eksploatuojama, nes nusitaikyta į tam tikrą visuomenės dalį. Esą taip premjeras mėgina parodyti būsiąs kitoks nei Dalia Grybauskaitė, kuri iškart atrėmė premjero teiginius pareikšdama, kad kontaktai įmanomi tik su draugiškomis šalimis.

Politikos mokslininkai mano, kad premjeras elgiasi neatsakingai, nes sukelia visuomenei lūkesčius, kad galėtume bendradarbiauti su Rusija vos panorėję, tačiau nutyli, jog Rusija kelia savų sąlygų dvišaliams mūsų santykiams. Kita vertus, tai galėtų nubraukti tas pastangas, kurias Lietuva deda tarptautinėje erdvėje įrodinėdama Rusijos keliamas grėsmes.

Lietuvos vadovė laikosi griežtos pozicijos Putino Rusijos atžvilgiu, kurios šimtatūkstantinė kariuomenė pratybose prie Baltijos šalių ir Lenkijos sienų praėjusį rudenį repetavo scenarijus pulti savo Vakarų kaimynes, o šią savaitę į Kalinigrado sritį perkėlė branduolinį užtaisą galinčias nešti mažo nuotolio balistines raketas „Iskander“, kurios taps nuolatine grėsme 500 km spinduliu esančiai Europos teritorijai.

Lietuvos prezidentė nuolat primena, kad Rusija sulaužė Jungtinių Tautų chartiją 2008-aisiais užpuldama Gruziją, o dar po 6 metų, 2014-aisiais, aneksuodama Krymą ir iki šiol kariaudama Rytų Ukrainoje. Todėl D. Grybauskaitė ragina – kol Kremlius nepakeis savo agresyvios politikos bent jau Ukrainoje, Rusijai sankcijų nenaikinti. Tačiau tokia Lietuvos laikysenos nauda suabejojęs vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis siūlo atnaujinti dialogą su Kremliumi, atgaivinti apmirusį Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbą.

„Mes turbūt esame vienintelė ES valstybė, kuri neturi politiniu lygmeniu, net viceministrų lygmeniu, jokių kontaktų. Turėti politinį kontaktą net ne aukščiausiu lygmeniu mes privalome“, – sausio 4 d. „Panoramai“ kalbėjo ministras pirmininkas.

Negalime siųsti dvejopų signalų Lietuvos žmonėms, kuriems po to protas sumaišomas – nežinia, kas čia yra – su Rusija turime draugauti, glėbesčiuotis ar turime fronto liniją kasti.

Anot S. Skvernelio, tas dialogas galėtų apimti transporto, ekonomikos, energetikos, švietimo ir kultūros sritis, neatsisakant vertybinių pozicijų dėl Ukrainos ir Krymo aneksijos.

„Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis“, – į tai atsakė D. Grybauskaitė, dar pridurdama, jog „būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos“.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius priminė, kad „paskutinis posėdis vyko Lietuvoje 2011 metų spalį, po to Rusijos pusė atidėliojo ir kito posėdžio nebuvo. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, dabar atnaujinti tarpvyriausybinės komisijos veiklą nėra prielaidų. Premjeras nebuvo patenkintas ministro nuomone. Ją S. Skvernelis sausį komentavo taip: „Užsienio reikalų ministras kartais galvoja, kad nėra vyriausybės narys, bet pirmiausiai jis yra vyriausybės narys.“

Tačiau Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbas apmirė gerokai prieš Krymo aneksiją. Tuo metu Maskva reikalavo netikrinti per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą vykstančių traukinių, o Kremliaus kontroliuojamas dujų monopolininkas „Gazprom“ baudė Lietuvą didžiausiomis dujų kainomis regione ir visoje ES. Lietuvai „siūlyta“ atsisakyti ir suskystintų dujų terminalo statybos.

Kadenciją baigęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas griežtai vertina pirmųjų valstybės asmenų kalbėjimą užsienio politikos klausimais visiškai priešingai. Anot V. Ušacko, tai kelia sumaištį ne tik lietuvių galvose

„Negalime siųsti dvejopų signalų Lietuvos žmonėms, kuriems po to protas sumaišomas – nežinia, kas čia yra – su Rusija turime draugauti, glėbesčiuotis ar turime fronto liniją kasti?“ – pabrėžia buvęs ES ambasadorius Rusijoje.

Tačiau neslepiantis ambicijų kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą V. Ušackas pritaria kai kuriems S. Skvenelio siūlymams.

„Manau, kad galima pradėti nuo viceministrų lygio – jų kontaktas, susitikimas. Nebūtinai Maskvoj, nebūtinai Vilniuje. Yra įvairiausių Europos Tarybos, bendradarbiavimo organizacijų susitikimų, tiesiog tam, kad būtų pasiųsta žinia, kad mes nesame užsisklendę, ir kad mes taip pat, kaip ES, palaikom minimalų ryšį, bet ne glebėsčiuojamės, neatsisakome principų dėl paramos Ukrainai ir pan.“ – sako V. Ušackas.

Buvusio ambasadoriaus žodžius, kad kai vienos nuomonės neturi valstybės vadovai, susijaukia ir žmonių galvose, patvirtino visuomenės nuomonės apklausos. Sausį iš maždaug tūkstančio apklaustųjų į agentūros RAIT klausimą, ar pritaria premjerui, kad Lietuva turi atnaujinti santykius su Rusija, 52 proc. atsakė „taip“, 26 proc. „ne“, dar 22 proc. neturėjo nuomonės.

Tačiau beveik tuo pat metu sausį konservatorių partijos užsakymu „Vilmorus“, apklaususi taip pat tūkstantį žmonių, „ar Lietuva turėtų vystyti glaudesnius santykius su Rusija, net jeigu tai kenktų Lietuvos saugumui?“, sulaukė daugiau nei trečdalio „taip“(34,4 proc.), „prieš“ – 37,8 proc., o 22,8 neturėjo nuomonės, dar 5 proc. atsisakė atsakyti.

Dar vienas gruodį Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad  absoliuti dauguma – 65 proc. apklaustųjų – Rusiją įvardijo kaip nedraugiškiausią ir didžiausią grėsmę Lietuvai keliančią šalį. Po Rusijos šiame sąraše seka Baltarusija, kurią daugiau nei penktadalis (18 proc.) apklaustųjų vertina neigiamai.

Politologai kritiškai vertina premjero S. Skvernelio kalbas dėl santykių su Rusija atnaujinimo, vadina jas neatsakingomis, galinčiomis perniek paversti visą Lietuvos įdirbį, siekiant pasauliui išaiškinti, kokias grėsmes ne tik mūsų valstybei kelia agresyvi Kremliaus politika. Tuo pat metu jie įsitikinę, kad tai premjero rinkimų tekstų pradžia, savo agitacijos „arkliuku“ renkantis Rusijos temą.

„Reikia suprasti, kad šitas šnekėjimas yra savotiškas S. Skvernelio noras atrasti tam tikrą distanciją nuo dabartinės prezidentės ir potencialiai sukurti tikriausiai tokią priešrinkiminę bazę. Panašu, kad S. Skvernelis surado tą atskirtį Rusijos temoje“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.

„Jeigu tai yra paremta jo noru sulaukti paramos būsimuose prezidento rinkimuose ar šiaip išlaikyti dabartinį autoritetą, prestižą valstybėje, tai iš tikrųjų tai yra labai pigus ir labai kenksmingas būdas, nes jis iš dalies nubraukia tas pastangas, kurias deda kiti valstybės vadovai, nuosekliai siekdami paaiškinti, kokias grėsmes kelia Rusija“, – pabrėžė VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.