„Vienas dalykas, bendras rinkimams – rinkėjai nusigręžia nuo valdžios, klausimas, didesniu ar mažesniu laipsniu. Kaip ir praėjusiuose rinkimuose, kuriuos pralošė socdemai iš valdžios, šituos pralošė „valstiečiai“ iš valdžios, skirtumas buvo toks, kad nebuvo didelės naujos partijos, kuri atimtų balsus iš parlamentinės opozicijos“, – BNS rinkimų rezultatus komentavo sakė politologas Mažvydas Jastramskis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas M. Jastramskis teigė, kad įvykę Seimo rinkimai yra „labai standartiniai Vakarų Europos rinkimai, kuriuose rinkėjai dėl vienų ar kitų priežasčių, dėl skaidrumo ar nepatenkintų lūkesčių nusivylė valdančiaisiais ir atsisuko į parlamentinę opoziciją, iš jos tikėdamiesi geresnio valdymo, geresnių rezultatų“.

Opozicijoje šiuo metu esantiems konservatoriams laimėjus Seimo rinkimus jų sąrašo lyderė ir kandidatė į premjerės pareigas Ingrida Šimonytė sekmadienio vakarą paskelbė, kad imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją su dviem liberalų partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas pažymi, kad dešiniųjų pergalę buvo galima numatyti jau po pirmojo turo – konservatorių atotrūkis nuo oponentų iš centro-kairės buvo didesnis nei per 2016 metų rinkimus.

„Tai galima buvo nuspėti, nes persvara po pirmo turo vienmandatėse, kur išėjo TS-LKD kandidatai, buvo kai kuriais atvejais gana ženkli, prisimenant 2016 metų antro turo rezultatus, situacija buvo ne visiškai tokia pati kaip prieš ketverius metus“, – BNS sakė R. Vilpišauskas.

„Be to, „valstiečiai“ žalieji yra valdanti partija ir ne vienas politologas yra pastebėjęs, kad dalis rinkėjų nebalsuoja tiesiog už valdančiuosius“, – pažymėjo R. Vilpišauskas.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė komentuodama rinkimų rezultatus BNS sakė, kad „rinkėjai nelinkę patikėti valdžios du kartus iš eilės“, nors atkreipė dėmesį ir į tai, kad „nusivylimas valstiečiais nėra toks totalus“.

„Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado, surado tuos, kurie oponavo, ir ši pergalė dešiniosios pusės yra ne be tų pačių „valstiečių“ pagalbos. Ta pergalė nėra labai triuškinanti, jei bus ta pergalės koalicija, ji veikiausiai bus minimalios pergalės koalicija“, – kalbėjo politologė.

Anot jos, „rinkėjai šitai valdžiai pasakė „ne“, tačiau „valstiečiai“ gavo nemažai mandatų ir tai rodo, kad „nusivylimas „valstiečiais“ nėra toks totalus, tik svarstyklės pakrypo į kitą pusę“.

Politologė prognozavo, kad formuojama centro-dešiniųjų koalicija „bus pakankamai tvari“, nors nedidelė mandatų persvara reikalaus drausmės. Anot jos, pačios derybos neturėtų užtrukti, nes ir „I. Šimonytė pasakė, kad laiko nėra, ir šiandien situacija tokia, kad užtrukti su politinėmis batalijomis ir derybomis nereikėtų, nes reikia spręsti problemas, pirmiausia, pandemijos situaciją“.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Liberalų sąjūdžiu pirmadienio naktį pradėjo derybas dėl valdančiosios koalicijos.

Į susitikimą Seime atvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis, sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Simonas Gentvilas, kiti partijų atstovai.

S. Gentvilas BNS teigė, kad derybose nuotoliniu būdu dalyvaus ir partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė, kuri turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis.