„Tai yra vieno žmogaus partija. Kitas dalykas, V. Uspaskichas yra kaip signalas tam tikroms rinkėjų grupėms labai aiškus ir kai jo nebus, klausimas, ar jie išsirinks tokią asmenybę, kuri panašiai apeliuos“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

Jis priminė 2016 metų Seimo rinkimus, kuriuose Darbo partija taip pat dalyvavo be V. Uspaskicho ir daugiamandatėje apygardoje negavo nė vieno mandato.

„Aš matyčiau galimybę, kad jie toliau važiuoja, nyksta ir tampa užparlamentine partija kituose rinkimuose be V. Uspaskicho“, – sakė politologas.

Mykolo Romerio Vadybos ir politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė pastebėjo, kad Darbo partija paskutiniu metu ir taip negalėjo pasidžiaugti aukštais reitingais, o lyderio pasitraukimas situaciją gali dar labiau pabloginti.

„Partija ir šiaip yra prie dugno reitingų prasme, tai be V. Uspaskicho ji nuo to dugno taip aukščiau ir nepakils“, – prognozavo ji.

Partija ir šiaip yra prie dugno reitingų prasme, tai be V. Uspaskicho ji nuo to dugno taip aukščiau ir nepakils.

Gegužės 28 dieną „Lietuvos ryto“ skelbtais „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Darbo partiją rėmė 3,7 proc. respondentų. Žemesnis buvo tik valdančiosios Laisvės partijos reitingas.

Neatmeta galimo sugrįžimo

Apie pasitraukimą pranešęs V. Uspaskichas teigė norintis „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“, tačiau V. Urbonaitė pastebėjo, kad jokios asmenybės, kuri galėtų duoti tokį teigiamą impulsą, partijoje nėra.

Vis dėlto politologai atkreipė dėmesį, kad V. Uspaskichas iš pareigų pasitraukia ne pirmą kartą, todėl neatmetė galimybės, jog ateityje gali nuomonę pakeisti ir vėl sugrįžti į politinę areną.

„Nežinia, gal čia bus ir paskutinis kartas, bet iš ankstesnio elgesio gali tikėtis, kad čia dar nėra visiškai atsisveikinimo koncertas“, – pastebėjo M. Jastramskis.

V.Uspaskichas įkūrė Darbo partiją 2003 metais ir iki 2013 metų buvo jos pirmininkas, 2015 metais tapo garbės pirmininku.

Tų pačių metų gruodį jis pranešė partiją paliekantis. Tuo metu V. Uspaskichas buvo įtariamasis vadinamojoje Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. Vėliau teismas jį pripažino kaltu ir skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą.

2018 metais V. Uspaskichas vėl tapo „darbiečių“ pirmininku ir buvo perrinktas juo pernai spalį.

Abejotina politinė nauda

M. Jastramskis taip pat neatmetė galimybės, jog pirmininko pasitraukimas yra bandymas pelnyti partijai dėmesio, nes ji, Seime tęsiantis valdančiųjų ir opozicijos konfliktui, yra mažiau matoma.

„Šitame kontekste poros metų ir paskutinių savaičių, tame opozicijos boikote, Darbo partija išnyksta, jos visiškai nesimato viešojoje erdvėje“, – sakė jis.

R. Urbonaitė teigė, jog likus dar gana daug laiko iki rinkimų, dėmesys partijai nėra toks reikalingas, be to, besitęsianti įtampa parlamente žinią apie V. Uspaskicho pasitraukimą ganėtinai užgožė.

Ji teigė, kad neigiamos pasekmės partijai bus žymiai didesnės nei bet kokia galima tokio veiksmo nauda. Tai, pasak politologės, verčia svarstyti, jog V. Uspaskicho sprendimas iš tiesų gali būti padiktuotas asmeninių aplinkybių, o ne politinių išskaičiavimų.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.

Laikinuoju partijos pirmininku antradienio vakarą patvirtintas jos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.