„Aš nemanau, kad santykius su Lenkija reikėtų normalizuoti, nes jie buvo normalizuoti dar 1994 m., kai buvo pasirašyta Geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Latvijos. Tada esminiai klausimai praktiškai buvo išspręsti“, – primena M. Antanovič.
Tačiau, pasak jo, santykius reikėtų atnaujinti, nes jie šiuo metų, bent jau dvišaliame politiniame diplomatiniame lygmenyje, jie yra įšalę.
25 Lietuvos nepriklausomybės metus santykiuose su Lenkija galima skirstyti į tris pagrindinius etapus. „Pirmasis etapas – kai mes kartu siekėme narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Lenkija anksčiau įstojo į NATO, tai šiuo atveju Lenkijos parama buvo labai svarbi visoms Baltijos valstybėms. Tuo metu buvo daug bendradarbiaujama, stengiamasi, kad būtų gera [Lietuvos] reputacija Vakaruose ir kad būtų kuo mažiau nesusipratimų ir nesutarimų“, – pasakoja politologas.
Antrasis etapas, pasak M. Antanovičiaus, yra po įstojimo į NATO ir ES. „Tai – strateginės partnerystės laikotarpis. Iš tiesų buvo daug dirbama kartu, daug derinama užsienio, saugumo politikoje, transatlantinėse organizacijose“, – pasakoja VU TSPMI dėstytojas.
Dabartinį, trečiąjį etapą, politologas vadina šaltąja taika: „Politikai, ypač – aukščiausiame lygmenyje, nebendrauja ir tie santykiai yra palaikomi tiek, kiek minimaliai reikia, kad jie vyktų.“
Naujausi komentarai