„Visada tinkamas laikas diskutuoti, ginčytis ir svarstyti, ar einama tinkama linkme. Galiausiai opozicijos yra toks vaidmuo – kontroliuoti ir sekti, ką daro valdančioji dauguma. Manau, kad diskusijos yra sveikos ir valdantiesiems, ir opozicijai. Manau, kad čia yra įprastas, geras dalykas, kai diskutuojama dėl užsienio politikos“, – sakė A. Pukšto.

„Lietuvoje nėra tokių esminių ginčų dėl užsienio politikos, daugiau ginčijamasi dėl instrumentų. Man atrodo, ir socialdemokratai, ir kitos opozicinės partijos sutaria dėl pagrindinių krypčių – dėl to, kad Lietuva privalo išlaikyti transatlantinę kryptį, būti aktyvia Europos Sąjungos ir NATO nare, kad turime dideles grėsmes iš Rytų – iš V. Putino Rusijos, iš Baltarusijos. Čia, man atrodo, visi vienodai žiūri į tas grėsmes ir į užsienio politikos prioritetus. Ginčijamasi dėl instrumentų. Čia nėra didelis ginčas. Lyginant su tuo, kaip ginčijasi Lenkijoje liberalai ir esantys valdžioje konservatoriai, Lietuvos ginčas nėra didelis. Tų nesutarimų aš nepervertinčiau, vis tiek prezidentas ir valdančioji dauguma pakankamai vieningai žiūri į užsienio politikos prioritetus“, – kalbėjo docentas.

Konservatorių planas be galo ambicingas, ar jis išdegs, sunku pasakyti.

Socialdemokratai buvo iškėlę klausimą: ar aplinkui mes matome vien priešus? Esą greičiausiai omenyje jie turėjo ne tik Baltarusiją ir Rusiją, bet ir Kiniją. A. Pukšto nuomone, kyla klausimas, ar turėdami tiek grėsmių iš Baltarusijos ir Rusijos, galime kalbėti ir apie Kiniją: „Geras klausimas: ar kai turime tiek nesusipratimų ir tiek grėsmių Rusijos ir Baltarusijos atkarpoje, ar mes dar galime ambicingai reikštis Kinijos atžvilgiu? Konservatoriai aiškina, kad dėl savo aktyvios pozicijos su Kinija sunku nepripažinti, kad Lietuva atsirado labai garbingoje, geroje pozicijoje santykiuose su JAV ir tuo pačiu mes galime prašyti JAV pagalbos savo santykiuose ir savo kontaktuose, savo pozicijose dėl Baltarusijos ir Rusijos“.

„Iš tikrųjų, konservatorių planas be galo ambicingas, ar jis išdegs, sunku pasakyti. Konservatoriai, ko gero, visada išsiskirdavo iš kitų politinių partijų, kad turėjo labai ambicingą užsienio politiką. Dėl socialdemokratų tai mes iš viso ilgą laiką nieko negirdėjome, buvo tyla iš jų pusės, kaip jie mato užsienio politikos raidą ir kuo ji skiriasi nuo dešiniųjų, nuo liberalų, konservatorių. Dar sykį pasakysiu: tie skirtumai nėra dideli, gal iš tikrųjų skirtumas – santykiai su Kinija. Ar pajėgs Lietuva, aštrinant konfliktus su Kinija ir vystant vertybinę politiką, ar ji sugebės tą visą labai platų frontą išlaikyti? Gal sugebės, pažiūrėsime. Dar neskubėčiau smerkti valdančiųjų“, – pridūrė jis.

Kartelę reikia visada kelti aukštai, bet nėra garantijos, kad mes išeisime sėkmingai iš visos šitos kovos.

Esą kai kurie politikai sako, kad Lietuva dėl Taivano klausimo su Kinija prisižaidė ir dabar teks brangiai susimokėti, tačiau ekonomistai nesutinka – jie teigia, kad Kinijos atsakas bus rezervuotas ekonomine prasme. Pasak A. Pukšto, sunku nuspręsti, kurie iš jų yra teisūs: „Labai sudėtinga tuos dalykus padėti ant svarstyklių. Ko gero, Tėvynės sąjungos ar liberalų atstovai mums atsakytų, kad glaudesnė partnerystė su JAV atneš žymiai daugiau naudos negu tie ekonominiai santykiai su Kinija. Labai sunku pasakyti, kiek mūsų verslas greitai sugebės persiorientuoti į kitas rinkas, ar vietoje Kinijos sugebėsime rasti kitų partnerių gal Pietų Korėjoje, gal Japonijoje, gal kitose Pietryčių Azijos šalyse. Manau, dabar daugiau yra toks emocinis ginčas. Ko gero, ir Vyriausybė dar negali iki galo pagrįsti to savo sprendimo kiekybine ir kokybine išraiška. Iš tiesų tas Lietuvos žingsnis dėl Taivano, dėl Kinijos turi labai didelį rezonansą Europos Sąjungose, ne tik santykiuose su JAV. Dalis politikų Europos Sąjungoje irgi žada permąstyti savo santykius su Kinija. Iš tikrųjų tikslai yra be galo ambicingi, kartelę reikia visada kelti aukštai, bet nėra garantijos, kad mes išeisime sėkmingai iš visos šitos kovos“.

Jei dabar valdančioji dauguma būtų socialdemokratai, anot politologo, jie irgi nevažiuotų tartis su A. Lukašenka: „Nemanau, kad jie važiuotų. Kas liečia Baltarusiją, manau, kad čia mūsų politinio elito pozicija yra pakankamai vieninga, juolab kad vis tiek pagrindinės vadžios, pagrindiniai sprendimai dėl užsienio politikos priklauso Lietuvos Respublikos prezidentui. Nemanau, kad dabar būtų traukimasis atgal ir važiavimas kalbėtis su A. Lukašenka“.