Politologas atkreipia dėmesį, kad G. Nausėda šaliai vadovauja vos metus, todėl, pasak jo, prezidentui kol kas kintantys reitingai nėra labai svarbūs. Visgi profesorius akcentuoja, kad valdantiesiems bendro vardiklio neradimas su aukštus reitingus turinčiu šalies vadovu yra daug nepalankesnis ir gali neigiamai atsiliepti artėjančiuose Seimo rinkimuose.

„Manyčiau, kad svarbiausia prezidentui yra sutarti su Seimu, atrasti bendrą vardiklį, kuris leistų daryti bendrus sprendimus. Nes kol kas mes stebime tam tikrą konkurenciją, savotišką kapojimąsi: prezidentas vetuoja, Seimas atmeta ir t.t. Iš tikrųjų tai yra aštri politinė kova, tačiau ji neduoda realių rezultatų visuomenei ir valstybei“, – Eltai teigė L. Bielinis.

„Prezidentas suinteresuotas ne tik dėl šio įstatymo patvirtinimo, bet jis suinteresuotas, kad bendrai būtų labai aiški bendradarbiavimo logika. Esant tokiai aiškiai logikai būtų iš karto ir prezidentui, ir Seimui aišku, kokie įstatymai priimtini, kokie ne, kokius įstatymus galima labai lengvai poliarizuoti ir nelaukti jų vetavimo“, – sakė politologas, akcentuodamas, kad esant kokybiškesniam bendradarbiavimui ir Seimui būtų lengviau numatyti prezidento reakcijas.

Seimo nariai, visų pirma valdantieji, dabar akivaizdžiai mato, kad rinkimai ant nosies, ir supranta, kad reikia dirbti.

L. Bielinis teigia, kad Seimui nusprendus nepritarti prezidento pasiūlymui laikinai mažinti GPM, prezidento autoritetas visuomenėje nuo to neturėtų nukentėti. Politologas tikina, kad kol kas šalies vadovui kintantys reitingai nėra labai svarbūs, nes prezidento rinkimai Lietuvoje vyks tik po ketverių metų.

„Prezidentas nesiruošia ateinančiais metais niekur balotiruotis, rinkimai jam gresia dar tik po ketverių metų, todėl iš tikrųjų G. Nausėdai techniškai nėra svarbu kintantys reitingai. Šiandien dar tai nėra aktualu, todėl prezidentas labiau gali koncentruotis ne ties tuo, kaip išsaugoti reitingą, o ties tuo, kaip pateikti rimtesnį ir stipresnį projektą Vyriausybei“, – savo nuomonę išsakė politologas.

Visgi profesorius atkreipia dėmesį, kad Seimo nesugebėjimas atrasti konsensuso su prezidentu artėjančiuose rinkimuose gali turėti neigiamos įtakos valdantiesiems. L. Bielinis įsitikinęs, kad valdantiesiems daug naudingiau būtų suderinti veiksmus su aukštus reitingus turinčiu prezidentu.

„Seimo nariai, visų pirma valdantieji, dabar akivaizdžiai mato, kad rinkimai ant nosies, ir supranta, kad reikia dirbti. Visgi tam tikros pergalės prieš stiprų, reitinguose aukštai vertinamą prezidentą ne visada gali būti pozityvus dalykas. Daug pozityviau būtų veiksmus su prezidentu derinti taip, kad matytųsi, jog ir valdantieji, ir prezidentas labai aiškiai vienas kitą supranta. Tada, manyčiau, požiūris į valdančiuosius priešrinkiminį laikotarpį būtų dar geresnis“, – teigė L. Bielinis.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad valdančiųjų kritika prezidento siūlymui mažinti GPM greičiausiai nėra nulemta tik to, kad ši ekonomikos skatinimo priemonė pareikalautų daugiau nei 300 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Politologas įsitikinęs, kad valdantieji yra suinteresuoti priimti išmokas toms tikslinėms visuomenės grupėms, kurios palaikytų juos per artėjančius Seimo rinkimus.

„Vienas iš motyvų, kodėl ponas R. Karbauskis nepalaiko šito siūlymo, gali būti susijęs su poveikiu biudžetui. Bet kai dabar didžiuliais mastais skolinamasi, kai kartu siūlomos vienkartinės išmokos tiems žmonėms, kurie tiesiogiai nepatyrė neigiamo krizės poveikio, tai tada galima suabejoti, ar tai yra pagrindinis motyvas. Veikiausiai galvojama apie tai, kokios tikslinės išmokos gali padėti gauti didesnį palaikymą Seimo rinkimų metu“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.

„Turbūt GPM laikinas sumažinimas nelaikomas tokio pobūdžio siūlymu, kuris galėtų pakoreguoti paramą valstiečių ir žaliųjų kandidatams, o vienkartinės išmokos senjorams ar vienkartinės išmokos vaikams gali būti siejamos būtent su artėjančiais rinkimais­­“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Prezidentūroje profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.

Savo ruožtu Ramūnas Karbauskis Eltai teigė, kad prezidento pasirinktas kelias didinti gyventojų pajamas ir vartojimą nėra racionalus, o pats memorandumo pasirašymo faktas tėra nieko nereiškianti viešųjų ryšių priemonė. Todėl, pabrėžia R. Karbauskis, nepaisant prezidento geros valios padėti šalies ekonomikai ir žmonėms, valdantieji, ko gero, siūlys kitas, pažeidžiamiesiems būtinų resursų neeikvojančias, priemones. 

Prezidentūra siūlo iki šių metų pabaigos nuo 20 iki 15 proc. sumažinti GPM tarifą pajamoms, kurios neviršija trijų vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį.

Prezidentūros teigimu, anticiklinis fiskalinis žingsnis padėtų Lietuvos ekonomikai išsilaikyti geresnėje padėtyje krizės metu sumažėjus visuminei paklausai.