„Kol kas atrodo, kad tokia gynyba nesustiprins rinkėjų pasitikėjimo partija, bet tai paaiškės jau netrukus“, – komentare BNS teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

Nors, politologo teigimu, kaltinančiosios pusės argumentai apie tai, kodėl E.Masiuliui buvo duotas kyšis, yra gana silpni, jo paties pateiktas paaiškinimas, kad grynaisiais paskolą paėmė dėl skubos, taip pat atrodo neįtikinamas.

„Silpniausia kaltinančios pusės argumentacijos vieta kol kas atrodo įvardinami E.Masiulio motyvai, jei jie grindžiami tik jau paviešintais trim klausimais, minimais ir kaltinamojo laiške. Kita vertus, silpniausia gynybos vieta yra paaiškinimas apie skubą, kuri lėmė grynųjų pinigų paėmimą. Daug kam bus sunku patikėti, kad tiek laiko politikoje aktyviai dirbęs žmogus, kuriam buvo prognozuojama premjero pozicija, galėtų taip elgtis tik dėl lengvabūdiškumo ir skubėjimo“, – teigia R.Vilpišauskas.

Anot politologo, esminis klausimas artėjant rinkimams - „kiek esamų ar potencialių Liberalų sąjūdžio rinkėjų patikės tokia gynybos versija, kad tai - tik asmeninė E.Masiulio bėda, niekaip nesusijusi su partija ar daug rimtesniais reikalais, nei neapgalvotas elgesys“.

Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Įtarimai pateikti, kai gegužę atliktos kratos metu E.Masiulio namuose rasta apie 250 tūkst. eurų. Teisėsauga teigia, kad šie pinigai galėjo būti įgyti neteisėtai.

LRT laidai „Dėmesio centre“ antradienio vakarą kyšininkavimu įtariamas E.Masiulis aiškino, kad iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento ėmė 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje.

Šios, kaip pats įvardija, paskolos buvęs Seimo narys pripažino nepatvirtinęs notariškai ir tvirtino, kad to nepadarė dėl skubėjimo ir teigė, jog tai buvo „Didžioji klaida, nubloškusi tiek Raimondą, tiek ir mane į gyvenimo nežinią“.

„Toks paprastas klausimas, kodėl mes nenuėjome pas notarą? Atsakymo paprasto nėra. Vienas kitu pasitikėjome. Beprotiška gyvenimo skuba. Nebuvau tikras, ar investicinį projektą pavyks realizuoti, tokiu atveju pasiskolinti pinigai būtų grąžinti. Kitu atveju buvo aišku, kad įsigijus turtą būtume tinkamai įforminę“, – socialiniame tinkle paskelbtame kreipimęsi teigia E.Masiulis.

LRT laidai „Dėmesio centre“ antradienio vakarą jis aiškino, jog gegužės 10-ąją iš R.Kurlianskio paimtus pinigus pats sudėjo į dėžutę, kuriame buvo ir alkoholio butelis. Jis tvirtino, jog automobilyje pasirašė paskolos raštelį ir gautus pinigus ketino investuoti jau po dviejų dienų.

„Galbūt dėl to, kad aš visa gyvenimą gyvenau iš politikos, aš nesusikroviau jokių turtų: turiu paskolą, iš kurios esu nusipirkęs butą, turiu automobilį, kuris irgi yra lizinguojamas. Gyveni nuo rinkimų iki rinkimų ir visiškai nežinai, kas bus po tų rinkimų. Ir tam tikra prasme, matyt, buvo atsiradęs didesnio saugumo poreikis ir natūraliai, kad aš pradėjau galvoti, rūpintis, kaip būtų galima padidinti tą saugumą. Ir čia aš patekau į tą pilkąją zoną, į kurią politikui nedera patekti“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.

Gegužės pabaigoje dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbtais rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis, Liberalų sąjūdis kartu su Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais dalinosi trečią ir ketvirtą vietas pagal partijų populiarumą. Už juos balsuoti buvo pasirengę  8,9 procento rinkėjų.

Liberalų sąjūdis pernai rudenį buvo paskelbęs šešėlinį ministrų kabinetą, kuriame tuometiniam parijos vadovui E.Masiuliui buvo skirta šešėlinio premjero vieta.