„Gal jau turiu (kandidatą – BNS). Kai galėsiu atskleisti, atskleisiu, pirmiausia noriu atskleisti ekscelencijai prezidentui“, – į klausimą, gal jau turinti numačiusi kandidatą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ketvirtadienį žurnalistams Seime atsakė I. Šimonytė.

Perklausta, kada kandidatūra bus pateikta prezidentui, Vyriausybės vadovė atsakė: „Šią savaitę“.

Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Ji pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Kalbėdama apie lūkesčius būsimam švietimo sistemos vadovui premjerė pažymėjo, kad reikia įgyvendinti pradėtus pokyčius, o „labai naujiems dalykams erdvės nėra“.

„Švietimo sistemoje vyksta daug pokyčių ir dalis tų pokyčių, kurie įgyvendinami nuo šių metų metų pradžios, buvo pradėti dar praėjusios Vyriausybės, kaip ugdymo programų atnaujinimas“, – sakė premjerė.

„Nemažai pokyčių vyksta ir kolegijų tinkle, ir aukštajame moksle, todėl iš esmės labai naujiems dalykams erdvės nėra, tiesiog reikia tinkamai įgyvendinti, tinkamai pasiruošti jau priimtų reformų įgyvendinimui“, – kalbėjo ji.

Premjerė taip pat teigė, kad švietimas „bus aukštai darbotvarkėj“ svarstant kitų metų biudžetą, nes drauge su gynyba tai yra viena iš dviejų sričių, dėl kurių pasirašyti nacionaliniai susitarimai.

Švietimo sistemoje vyksta daug pokyčių ir dalis tų pokyčių, kurie įgyvendinami nuo šių metų metų pradžios, buvo pradėti dar praėjusios Vyriausybės, kaip ugdymo programų atnaujinimas.

Profsąjungų reikalavimai – neįgyvendinami

Komentuodama profesinių sąjungų reikalavimus, kurie, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skaičiavimu, siektų daugiau kaip 3 mlrd. eurų, I. Šimonytė teigė, jog jie neįgyvendinami.

„Žiūriu į tai kaip į nenorą tartis, kaip startinę poziciją, kuri žinomai negali būti įgyvendinta. (...)  Nelabai pavyks tą padaryti, jei žinai, kokios biudžete sumos skiriamos dabartiniam darbo užmokesčio padidinimui, tai paskaičiuoti 30 ir dar 50 procentų padidinimą nėra be galo sudėtinga“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pateikus reikalavimų už daugiau kaip 3 mlrd. eurų ir nesileidus į kompromisus dėl naujos kolektyvinės sutarties praėjusią savaitę buvo pasirašytas nesutarimų protokolas.

ŠMSM skelbė, kad profsąjunga reikalauja mokytojų atlyginimus didinti 56 procentais – nuo rugsėjo 1 dienos pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo kitų metų – dar 30 procentų, ir tam įgyvendinti šiemet papildomai reikėtų 138 mln. eurų, kitais metais – 1,135 mlrd. eurų. 

„Lietuva pagal mokesčių santykį su bendruoju vidaus produktu Europos Sąjungoje yra, švelniai tariant, ne pradžioje ir viduryje, nuo ES vidurkio mes atsiliekam maždaug ketvirtadaliu. ES vidurkis mokesčių perskirstymo yra per 40 proc., mes perskirstom 32 proc. su trupučiu. Tuo tarpu, jei įvertinsime viešąsias išlaidas švietimui, jos atitinka ES vidurkį“, – kalbėjo premjerė.

„Tai reiškia, kad su pajamomis, kurios neatitinka ES vidurkio, mes finansuojam švietimą pagal ES vidurkio standartą, praktiškai tai reiškia, kad kažkokių kitų sričių mes nefinansuojam labiau, kas yra tos sritys – socialinė apsauga ir sveikatos apsauga“, – sakė ji.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2024 metais vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 proc., tuo metu pagal profsąjungos reikalavimus, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasiektų 176 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 187 procentus.

LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė savo ruožtu BNS sakė, kad jų pasiūlyti procentai būtent ir užtikrintų minėto įsipareigojimo įgyvendinimą.