„Yra rimtų argumentų ir už tai, kad reikėtų skelbti nepaprastąją padėtį, o ne ekstremalią situaciją. Ekstremalioji situacija yra gana toks švelnus režimas, turint galvoje, koks tai iššūkis. Nepaprastoji padėtis tikrai atrištų rankas mūsų tarnyboms kovoti ant žemės su šia problema“, – penktadienį po pasitarimo Vyriausybės žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Apie tokio režimo įvedimo tikslingumą anksčiau „Žinių radijui“ užsiminė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Jis panašią poziciją išsakė ir po susitikimo.
„Šiek tiek vėluojama teisinį režimą pasienio rajonuose įvesti. Mano nuomone, turėtų būti nepaprastoji padėtis, tai leistų įvesti labai rimtus apribojimus pašaliniams asmenims lankytis jautriose teritorijose, galėtų kariuomenė veikti, galėtume atlaisvinti teisėsaugos, ypatingai policijos pajėgas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Nepaprastoji padėtis leidžia taikyti laikinus apribojimus žmonių teisėms ir laisvėms, visuomenės organizacijų veiklai, juridinių asmenų veiklai. Ji Seimo ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams gali būti įvedama, kai valstybėje kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių.
Tuo metu ekstremali situacija – specialus teisinis režimas, skirtas valdyti pavojingus įvykius, kilusius dėl gamtinių, techninių, ekologinių ar socialinių priežasčių. Ją gali skelbti atskiros savivaldybės arba Vyriausybė.
Nepaprastoji padėtis tikrai atrištų rankas mūsų tarnyboms kovoti ant žemės su šia problema.
Kiek anksčiau penktadienį premjerės Ingos Ruginienės patarėjas patvirtino, jog Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamos grėsmės civilinei saugai ketina skelbti ekstremaliąją situaciją.
Susitikime dalyvavusi Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tikino, jog pristatyta informacija, skaičiai ir planai rodo, kad šiai dienai užtenka ekstremalios situacijos.
„Jos pakanka daryti sprendimus, kurių reikia pagal susiklosčiusią situaciją. Opozicija pateikė kitą siūlymą. Kiek teigė premjerė, įvertins šį pasiūlymą pasitarus. Bet kol kas tarnybos sako, kad užtenka ekstremalios situacijos“, – sakė parlamentarė.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sakė, jog itin svarbus yra ES sankcijų stiprinimas. Jis taip pat ragino siekti JAV palaikymo.
„Jeigu rezultatų tas amerikietiškas takelis neduoda, valstybė turi būti pasiruošusi atskirą planą. Planą, aš jį vadinu „Vytis nėra Pahonia“ arba „linkėjimai Lukašenkai“, kur mes esam pasiruošę“, – kalbėjo politikas.
„Dabar mes jų jums detaliai nepristatysim (...). Kai kas jau yra nuskambėję viešoj erdvėj, kaip Baltarusijos sanatorija, yra kiti dalykai. Bet iš esmės yra rimti dalykai, rimtas planas, kuris galėtų tą kainą užkelti. Tai mes turim būt pasiruošę. Jeigu duodam laiko tarpą, jeigu nėra rezultatų – tada aktyvuojam planą „linkėjimai Lukašenkai“, – sakė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat tikino pasidalinusi pasiūlymais, ką būtų galima daryti artimiausiu metu. Pasak jos, itin svarbu pristatyti situaciją europiniu lygmeniu, o parlamentiniu lygmeniu priimti rezoliuciją dėl patiriamos hibridinės atakos.
„Šiandien problema yra ta, kad Lietuva nėra net oficialiai įvardijusi, kas gi yra tas dalykas, su kuriuo susiduriame. Todėl parlamento vaidmuo – tai yra tai, ką parlamentas gali padaryti – tai tą tikrai darysime“, – kalbėjo ji.
Politikė taip pat pastebėjo, jog ir opozicija, ir premjerė sutarė pasigendantys aktyvesnio prezidento vaidmens valdant krizę.
Susitikime dalyvavę opozicinių frakcijų lyderiai pasigedo valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos narių.
O. Leiputė aiškino mananti, kad koalicijos partneriai paprasčiausiai pasitiki socdemų sprendimais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet užfiksuoti 599 kontrabandinių balionų ir 197 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė 320 skrydžių, paveikė 47 tūkst. keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymų.
BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.
Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.
(be temos)